Dėl Ukrainą apėmusios didžiulės krizės Kijevo valdžia nepajėgs užbaigti darbų be papildomos Didžiojo septyneto šalių pagalbos. Plieno konstrukcijai, dengiančiai prieš 28 metus sprogusį reaktorių, įrengti trūksta 615 mln. eurų. Tai iš šaltinių šalies vyriausybėje išsiaiškino Vokietijos spaudos agentūra DPA, kuria remiasi „Deutsche Welle“.
Tuo pat metu senojo sarkofago, dabar dengiančio reaktorių, padėtis kelia nerimą: betonas trūkinėja, sukeldamas radiacijos proveržio grėsmę.
„Deutsche Welle“ primena, kad susitarimą sukurti fondą, atsakingą už naująją apsaugą virš ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko, 1997 metais priėmė tos šalys, kurios dabar priklauso Didžiajam septynetui.
Nuo to laiko buvo pastatyta tik pusė plieninio sarkofago, bet 2014 metų pabaigoje baigsis jo statybai skirti pinigai, tvirtina DPA.
Pirmasis „apklotas“ virš sugadinto reaktoriaus buvo pastatytas iš karto po avarijos, bet po kurio laiko betoninis sarkofagas pradėjo palaipsniui griūti.
Pagal newsru.com parengė Ona Kacėnaitė.
2004 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas paskelbė konkursą naujam sarkofago projektui ir statybai. Konkurso nugalėtoju 2007 metais tapo prancūzų konsorciumas „Novarka“.
Tik po ketverių metų ukrainiečių valdžia pareiškė, jog 700 mln. eurų, būtinų naujai reaktoriaus apsaugos statybai, surinkti susidėjus kelioms dešimtims šalių, taip pat ir Rusijai.
Apie plieninės arkos pirmojo etapo pradžią buvo pranešta 2012 metų pabaigoje. Beje, bendra projekto vertė nuolat augo ir galiausiai buvo įvardyta 1,5 mlrd. eurų, būtinų sarkofago statybai, suma.
Objektas, kuriam duotas pavadinimas „Priedanga“ – tai pusiau apvali, 257 metrų pločio, 108 metrų aukščio ir 162 metrų ilgio arkos formos konstrukcija.
Tuomet buvo pranešama, kad bendras konstrukcijos svoris sudarys nemažiau 25 tūkst. tonų. Surinkus arką tiesiog Černobylio atominės elektrinės aikštelėje, ją bėgiais priartins prie reaktoriaus ir uždės ant senojo sarkofago.
Buvo planuojama naująjį sarkofagą pastatyti iki 2015-ųjų pabaigos. Bet darbai dėl nestabilios politinės padėties Ukrainoje įstrigo, o dabar paaiškėjo, jog jie gali būti pristabdyti dėl finansinių problemų.
Tuo tarpu Pripetės miestas, į kurį po Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo uždrausta įvažiuoti, tebevilioja aštrių pojūčių ieškančius žmones.
„National Geographic“ žurnalo spalio mėnesio numeryje išspausdintas straipsnis, skirtas tokioms kelionėms. „Atominiai turistai“ įamžino tai, ką pamatė nuotraukose, kurias žurnalas pateikė savo skaitytojams.
Anksčiau Ukrainos valdžia kuriam laikui leido vykti į Pripetę visiems turistams, bet 2011-aisiais Kijevas vėl uždraudė lankytis apleistame mieste.
Avarija Černobylio atominėje elektrinėje įvyko 1986 metų balandžio 26-ąją.
Po sprogimo reaktorius buvo visiškai sunaikintas, o dėl to į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyvių medžiagų. Avarija Černobylio atomonėje elektrinėje laikoma didžiausia per visą branduolinės energetikos istoriją.
Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos žuvo 31 žmogus. Paskesniais metais dėl radiacijos pasekmių mirė 60-80 žmonių. 134 žmonėms išsivystė spindulinės ligos. Iš 30 kilometrų zonos buvo evakuoti daugiau nei 115 tūkst. žmonių.
Pagal newsru.com parengė Ona Kacėnaitė.
