Amerikietiškos „West Texas Intermediate“ kaina nukrito žemiau 76 dolerių ribos, o Šiaurės jūros „Brent“ sutartys gruodžio mėnesiui buvo sudaromos vos ne už 82 dolerius už barelį – tokios žemos kainos buvo prieš ketverius metus, per patį bankų krizės piką. Nuo šių metų birželio naftos kaina nukrito apie 30 proc.
Šitokios permainos svilina padus Rusijai. Rusijos ekspertai jau skaičiuoja, kaip krintanti naftos kaina paveiks kitų metų šalies biudžetą.
Naftos kainas numušė didžiausios OPEC eksportuotojos Saudo Arabijos sprendimas sumažinti naftos kainą Jungtinėms Valstijoms, kad arabiška nafta toliau galėtų konkuruoti JAV rinkoje, kurioje sparčiai gausėja pačioje Amerikoje išgaunamų skalūnų dujų ir naftos.
Traukėsi paklausa
Kaip viena tokio pigimo priežasčių nurodoma ir tai, kad sulėtėjus Kinijos ir euro zonos ekonomikai susitraukė ir degalų paklausa.
Sujudusi rinka svarsto, kad nafta ir nebrangs, mat jos išgaunama vis daugiau. Kaip prognozuoja OPEC, 2020-aisiais naftos pasiūla padidės iki 89,7 milijono barelio, o 2035-aisiais – iki 100,2 milijono barelių.
Lapkritį OPEC valstybės sės prie bendro stalo ir spręs, ar mažinti gavybą. Bet atsakymas aiškus jau šiandien – naftos bus išgaunama ne mažiau nei dabar.
Persijos įlankos šalys bijo prarasti rinkas, „nes naftos kainos bet kuriuo atveju toliau smuks“, neseniai rašė „The Wall Street Journal“. Banko „Nomura“ ekspertų nuomone, jei OPEC lapkritį nesumažins gavybos, naftos kainos šią žiemą gali smukti žemiau 70 JAV dolerių už barelį ribos.
Kutena padus Rusijai
Rusijos ekspertai jau skaičiuoja, kaip krintanti naftos kaina paveiks kitų metų šalies biudžetą. Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovas Konstantinas Simonovas prognozuoja, kad naftos kaina kris iki 75 JAV dolerių už barelį, o pats krytis tęsis ne mažiau kaip pusmetį.
Matant šiandien skelbiamas ateities naftos kainas nesunku paskaičiuoti, kaip tai paveiks Rusijos iždą.
Šalies valdžia kitų metų biudžetą modeliuoja taip, kad barelis kainuos 96 JAV dolerius.
K.Simonovo skaičiavimu, jei kaina kris iki 75 JAV dolerių, Rusijos biudžetas praras apie 1,5 trilijono rublių arba 10 procentų pajamų.
O tai atitinka maždaug 158 milijardus litų arba penkis Lietuvos biudžetus, įskaitant ir ES paramą.
Turi patirties
Naftos gavėjai nepamiršo Saudo Arabijos patirties: kai devintojo dešimtmečio pradžioje pradėjo smukti kainos, šios daug naftos turinčios valstybės vyriausybė sumažino gavybą ir taip nusprendė palaikyti kainas. To rezultatas – šalis prarado dalį rinkos, dėl kurios vėliau teko sunkiai kovoti.
Tuo metu Amerikos, kaip naftos gavėjos, niekas rimtai nevertino. O šiandien JAV naftos versle kasmet įsigali vis labiau, o tai kaitina konkurenciją.
Tarkime, nuo 2008 metų naftos gavyba JAV padidėjo 70 procentų, tad pasiūla jau kitokia nei prieš kelerius metus. O paklausa vis nedidėja. Be to, statistika rodo, kad OPEC nepriklausančios šalys išgauna vis daugiau naftos nei įtakingojo kartelio nariai.
