Valdžios ir energetikos monopolininkų užkurtas džiugesio laužas dėl Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo prigeso.
Blaiviai mąstantys ūkio ir energetikos ekspertai pritarė, kad terminalas Lietuvai buvo būtinas ir politiniu (kaip galimybė atsiriboti nuo „Gazprom“ diktatūros), ir ūkiniu požiūriu, rašo „Lietuvos rytas“.
Juk reikia turėti atsarginį variantą, jei iškiltų keblumų dėl dujų tiekimo.
Tačiau kodėl jo reikėjo tokio didelio ir labai brangaus? Atsakymo dabar ieško ir ekonomistai, ir kai kurie Seimo nariai.
Specialistų apskaičiavimu, Lietuvai per metus tereikia 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų, o ateityje poreikis dar labiau mažės. Didžiausią dalį suvartoja Jonavos „Achema“, kuri tiesiogiai derasi su „Gazprom“.
Mūsiškio SGD terminalo pajėgumas siekia net 4 milijardus kubinių metrų per metus. Minimalus kiekis – bent 540 milijonų kubinių metrų dujų.
Pagal sutartį su norvegais, Lietuva kasmet iš mokesčių mokėtojų kišenės atseikės po 150 milijonų litų už laivo nuomą. Net nesvarbu, kiek dujų reikės, kiek bus sunaudojama.
Pergalė – tik tarpinė
Ekonomistas Raimondas Kuodis tiesiai šviesiai rėžė, kad tokio galingumo terminalas, kokį statyti užsispyrė dar ankstesnė Vyriausybė ir ypač skatino prezidentė Dalia Grybauskaitė, ūkiniu požiūriu yra nesąmonė, stumianti šalį nuo tikrosios energetinės nepriklausomybės.
Pasak jo, išties nepriklausoma Lietuva galės pasijusti tik renovavusi daugiabučius, įrengusi elektros jungtis su ES šalimis, nes tuomet galėtų atsisakyti dujų ir naudoti tik vietos žaliavas – biokurą ar kitas.
„Terminalas yra tarpinė politinė pergalė, bet tikrasis Lietuvos kelias yra pamažu atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Ta kryptimi eina ir toliaregiškiau žiūrinti Skandinavija“, – tvirtino analitikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvą ima supti milžiniška dujų pasiūlos infrastruktūra, su kuria nežinia kaip reikės tvarkytis.
„Be 4 milijardų kubinių metrų SGD terminalo dujų, dar tiesiama jungtis su Lenkija, per kurią bus tiekiama iki 6 milijardų kubinių metrų dujų. Pagaliau ir iš „Gazprom“ dar privalome pirkti.
Tai neprotinga politika. Baigus daugiabučių renovaciją, efektyviai apšiltinus namus, o likusią šilumą išgaunant iš biokuro ir nekūrenant dujų Elektrėnuose galima beveik išsilaisvinti nuo jų“, – teigė R.Kuodis.
Tačiau atrodo, kad kaip tik ketinama susidariusiu dujų pertekliumi šerti Lietuvos elektrinę: toliau už šilumos vartotojų pinigus šildyti Elektrėnų tvenkinį ir gaminti brangią elektrą iš dujų.
Koks likimas tada laukia „NordBalt“ jungties su Skandinavija, užtikrinančios šiuo metu pigią (15 ct/kWh) elektrą?
Įjungė atbulinę pavarą
Be pigesnės šilumos gali likti Kauno ir Vilniaus gyventojai. Dar neseniai „Lietuvos energija“ džiugiai skelbė, kad sostinė ir Kaunas bus išlaisvinti nuo brangių dujų, nes katilinės kūrens biokurą.
Tačiau dabar valdžiai palankūs Lietuvos energetikos strategai, atrodo, vėl gręžiasi į dujų vamzdį.
Apie tai užuominomis prabilo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Po terminalo atidarymo iškilmių žurnalistai jo paklausė, ar nebus nutraukta Vilniaus ir Kauno energetikos pertvarka (čia numatyta naudoti biokurą).
Ministras aptakiai atsakė: „Bet kokiu atveju negalima nieko dirbtino daryti.
Reikia eiti tuo keliu, kuris yra naudingiausias vartotojams ir atneša mažiausių sąnaudų.“
„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas viešojoje erdvėje taip pat dejavo, kad Lietuvoje mažėja dujų poreikis, o „šiauriau dar blogiau“, nes latviai ir estai dujų vartoja dar mažiau.
Tai būtų suprantama, jei terminalas savaime užtikrintų mažesnę nei kūrenant biokuru šilumos kainą.
„To negali būti, tai absurdas. Bet kuriuo atveju biokuras, kaip vietinė žaliava, pigesnė du su puse karto“, – įsitikinęs parlamentaras Linas Balsys.
Mitą apie neva pigias dujas ateityje griovė ir vienas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovų Vidmantas Jankauskas.
„Dujos 20 procentų dabar atpigo todėl, kad „Gazprom“ padarė nuolaidą, kai bendrovė „Lietuvos dujos“ atsiėmė ieškinį iš arbitražo teismo.
Tačiau jei pažiūrėsime kitų metų prognozes, dujos brangs. Tad ir iš jų gaminama šiluma“, – tikino V.Jankauskas.
Konservatoriai paskubėjo
Seimo narys L.Balsys neslėpė nerimo, kad biokuro plėtra ir žaliosios energetikos projektai bus žlugdomi siekiant priversti Lietuvos ūkį daugiau vartoti dujų, o ne biokuro.
„Energetikos ministro svarstymai, kad uždirbsime tiekdami suskystintąsias dujas Latvijai ir Estijai, atrodo naivūs.
Latvija apsirūpina dujomis jai palankiomis kainomis, Estijoje dujų poreikis tesiekia 10 proc.
Dabar sukame galvą dėl dujų saugyklos, o tai reiškia, kad mokesčių mokėtojams reikės paaukoti dar milijardą litų ant SGD terminalo aukuro.
Taip, jis mums suteikė nepriklausomybę nuo „Gazprom“, ir tai puiku. Bet per didelis jo galingumas Lietuvai, kaip dujų narkomanei, tapo dar viena priklausomybės adata“, – kalbėjo politikas.
Anot LPK prezidento pavaduotojo V.Jankausko, pernelyg galingas terminalas atsirado dėl vidaus politikos aplinkybių.
„Buvusi, konservatorių, Vyriausybė turbūt baiminosi, kad į valdžią atėję socialdemokratai padarys ką nors bloga. Todėl greitai įsuko terminalo projektą.
Kai daroma paskubomis, visada būna brangu, o ekonominiu požiūriu tokie projektai tampa neveiksmingi“, – sakė pramonininkas.
Lydi keisti sutapimai
V.Jankauskas atkreipė dėmesį į keistą sutapimą: kai buvo skubinamas dujų perteklių lėmęs SGD terminalo projektas, sykiu dirbtinai žlugdyti „Vilniaus energijos“ planai pertvarkyti sostinės šilumos ūkį, kuo labiau jį atsiejant nuo dujų.
Seimo narys L.Balsys neatmetė galimybės, kad Lietuvą per terminalą stipriai pririšti prie dujų vamzdžio pasistengė su dujų importu susiję lobistai.
„Gijos galimai driekiasi į Simono Daukanto aikštę. Neatmesčiau tokios galimybės“, – svarstė buvęs D.Grybauskaitės patarėjas.
Politinis stogas dengia korupciją
Povilas Urbšys
Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas
„Iš liūdnos patirties mes žinome, kad prie didelių energetikos projektų prilimpa korupcija, duodami milžiniško dydžio kyšiai. Net jei tokie projektai strategiškai ir naudingi Lietuvai.
Taip buvo, pavyzdžiui, privatizuojant „Mažeikių naftą“. Jau nekalbu apie LEO LT projektą – tai buvo planas pasipelnyti iš elektros ūkio privatizavimo.
Jeigu paaiškėtų, kad dėl SGD projekto ne viskas buvo skaidru, teisėsaugai būtų sunku ištirti, nes tokiais atvejais beveik neįmanoma normaliai atlikti ikiteisminio tyrimo. Pareigūnai apkaltinami politine išdavyste, kenkimu Lietuvos interesams.
Politizuotose bylose politikų stogu mikliai naudojasi korumpuotos struktūros ir asmenys. Tai labai pavojinga tendencija.“
