Bet dabar, kada gamybos kaina Kinijoje ir JAV beveik susilygino, atėjo permainų metas. Šią temą savo straipsnyje nagrinėja „Financial Times“ redaktoriaus pavaduotojas ir verslo skyriaus vyresnysis apžvalgininkas Johnas Gapperis.
Žurnalisto nuomone, brangstant darbui besivystančiose šalyse ir pingant naftai (ypač po to, kai OPEC nusprendė nemažinti jos gavybos) žema degalų kaina taps gamybininkams tokiu pačiu veiksniu, kokiu praeityje buvo pigi darbo jėga – privers juos keltis kitur.
Europa pasirinko neteisingą kelią, mano J.Gapperis. Tai, kad ji subsidijuoja energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir sunkina iškastinio kuro naudojimą, ilgalaikėje perspektyvoje gali jai padėti apsirūpinti pigia elektra iš patikimų ir ekologiškų šaltinių, tačiau šiandieną tai niekais paverčia tą naudą, kurią galima gauti iš krentančių naftos kainų. Tokia politika paskatins Europos kompanijas migruoti ten, kur jos galės tą naudą išpešti.
„Dabar Europoje neinvestuojama į daug energijos naudojančias gamybos šakas, - teigia britų ekonomistas, Oksfordo universiteto profesorius, energetikos politikos ekspertas Dieteris Helmas. – Kam investuoti ten, kur ir darbas brangus, ir didelės sąnaudos energijai?“.
Žinoma, kompanijų sąnaudos elektros energijai sudaro mažesnę dalį, negu darbo jėgai, tačiau pastaroji brangsta. Tai liudija tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „Boston Consulting Group“ lyginamoji analizė ir Tarptautinės darbo organizacijos duomenys: pavyzdžiui, Azijoje darbo užmokesčiai auga 5-6 proc. per metus, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse šis augimas 2006-2011 metais vidutiniškai per metus buvo 0,4 procento. Šiomis sąlygomis energijos kaina ir galimybė sutaupyti jos sąskaita tampa svarbesniais veiksniais.
Kas labiau už kitus išloš iš besikeičiančių sąlygų? Tokia šalimi taps Jungtinės Valstijos, prognozuoja žurnalistas. Kadangi JAV turi skalūnų dujų atsargų, į šalį ne tik sugrįžta amerikiečių kompanijos, bet gali čia pradėti kurtis ir užsienio kompanijos, ypač dirbančios daug energijos naudojančiose pramonės srityse, tokiose, kaip, tarkime, chemijos ir plieno gamybos pramonė.
