Tačiau nepaisant nepalankios Lietuvai generalinio advokato
išvados, galutinis ETT sprendimas gali būti kitoks, teigia
Energetikos ministerija bei ETT atstovė.
„Generalinio advokato nuomone, tokie sprendimai (arbitražo -
BNS) turėtų būti vykdomi, tačiau jo nuomonė teismui nėra
privaloma. Paties Europos Teisingumo Teismo sprendimo laukiame 2015
metų pradžioje“, BNS pranešė Energetikos ministerija.
Melchioro Watheleto (Vateleto) išvadoje nurodoma, kad Lietuva
negali atsisakyti patvirtinti arbitražo sprendimo, remdamasi ES
reglamentu, o jo netvirtinti, remiantis Niujorko konvencija, nepakanka
faktinių aplinkybių.
„Mano nuomone, pagrindinėje byloje nagrinėjamo arbitražo
sprendimo pripažinimas ir vykdymas priskiriamas prie išimtinės 1958
metų Niujorko konvencijos taikymo srities (....) Faktinės
aplinkybės, kad arbitražo sprendimas apima „anti-suit
injunction“, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje,
nepakanka, kad, remiantis Niujorke pasirašytos konvencijos dėl
užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo būtų galima
atsisakyti jį pripažinti ir vykdyti“, – teigiama M.Watheleto
išvadoje.
ETT atstovė spaudai Ana-Maria Krestel BNS tai pat teigė, kad
teismo generalinio advokato nuomonė nebūtinai sutampa su galutiniu
teismo sprendimu.
„Tai tik generalinio advokato nuomonė. Galutinis sprendimas bus
vėliau. Galutinis sprendimas gali būti visiškai skirtingas ar toks
pat“, – BNS teigė teismo atstovė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į ES Teisingumo Teismą
kreipėsi pernai spalį, prašydamas atsakyti į klausimą, ar
Lietuvos teismas turi teisę atsisakyti pripažinti Stokholmo
arbitražo sprendimą dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos
Lietuvai.
Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos
inicijuoto bendrovės „Lietuvos dujos“ ir trijų buvusių jos
vadovų – Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo iš „Gazprom“
bei Viktoro Valentukevičiaus – veiklos tyrimo.
Ministerija prašo
teismų nustatyti, ar jie tinkamai atstovavo įmonės interesams, su
„Gazprom“ derantis dėl dujų kainos, o jei teismas nustatytų,
jog netinkamai – nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę
derėtis su „Gazprom“ dėl mažiausios dujų kainos ir
aukščiausios dujų tranzito į Rusijos Karaliaučiaus sritį kainos.
Stokholmo arbitražas 2012 metų liepą nutarė, kad „Lietuvos
dujų“ ir jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė
akcininkų – Vyriausybės, „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“ -
2004 metų kovo 24 dienos susitarimą, ir nurodė atsisakyti dalies
reikalavimų, tarp jų – įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti
derybas su „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos.
2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui
ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos
ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti
„Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų
susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže.
„Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją
nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 metų gruodį atsisakė
pripažinti ir leisti vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl
Rusijos koncerno nustatytos dujų kainos Lietuvai. Teismo kolegija
konstatavo, kad arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti
Lietuvoje prieštarautų viešajai tvarkai. „Gazprom“ sprendimą
apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Šiuo metu nė vienas iš trijų buvusių minėtų „Lietuvos
dujų“ vadovų nebedirba įmonėje, o „Gazprom“ šių metų
gegužę 21 proc. sumažino kainą už dujas, tiektas Lietuvos įmonei
2013-2015 metais, bei pardavė turėtas „Lietuvos dujų“ bei nuo
jos atskirtos „Amber Grid“ akcijas.