Iš Ignalinos atominės uždarymo daugiausia pasipelnys Rusija

Jau kelerius metus elektros negaminančiai, o tik vartojančiai Ignalinos atominei elektrinei uždaryti turėtų būti išleisti 9 mlrd. litų. Didelė šios sumos dalis atiteks rusų bendrovėms, kurios vis labiau perima visą jėgainės uždarymo procesą. Apie tai, kaip ir kodėl vokiečių bei lietuvių bendrovės tampa rusiškomis, pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su energetikos ministru Roku Masiuliu.

Energetikos ministras R.Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Energetikos ministras R.Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, lrt.lt

Dec 5, 2014, 8:51 AM, atnaujinta Jan 19, 2018, 10:28 PM

– Taip jau nutiko, kad rusišką reaktorių uždarinės rusai. Vokiška kompanija vadinta „Nukem“ jau yra rusiška – ją nupirko „Rosatom“. Dabar rusai bando supirkti ir statybos kompanijas, kurios dalyvauja uždarant jėgainę. Tos kompanijos iki šiol buvo lietuviškos. Kaip vertinate tai? Ar tai normali padėtis?

– Situaciją atidžiai stebime ir, kol tai netrukdo procesui, nieko nedarome. Reikia įvertinti istoriją. Sutartis buvo pasirašyta su vokiečių kompanija „Nukemtechnologies“, sutartys buvo pasirašytos, darbai pradėti, projektas įsivažiavo ir jis vyksta. Vykdant projektą bendrovė buvo nupirkta Rusijos kompanijos. De facto ši įmonė tapo rusų įmone, bet atlieka tas pačias funkcijas. Kaip matome, procesas vyksta, susitarimai įgyvendinami. Taip, turime reikalo su rusų kompanija, bet ji darbus atlieka. Mano spėjimas, kad Rusijos kompanijos domisi šiuo projektu todėl, kad nori įgyti „know-how“.

– Ne sabotuoti projekto, o uždirbti?

– Nebūtų prasmės sabotuoti projekto, nes tektų mokėti baudas, delspinigius ir visa kita. Galiausiai tai yra komercinis darbas, jie iš to uždirba pinigus. Jie nori įgyti „know-how“, kad galėtų dalyvauti kitų elektrinių, ir toje pačioje Rusijoje, uždarymo procese. Galiausiai juk ir Ignalinos reaktorius yra rusiškas. RBMK – rusų reaktorius.

– Ši „Rosatom“ nupirkta įmonė kol kas bus vienintelė įmonė pasaulyje, turinti RBMK reaktorių uždarymo patirtį?

– Taip. Ir ši patirtis, tikėtina, jiems atneš naudą. Aš tikiuosi, kad taip ir bus, ir visi darbai bus atlikti labai gerai. Viliuosi, kad įmonė stengsis kuo geriau dirbti tam, kad ateityje gautų kitus projektus. Mes šią situaciją turime išnaudoti.

– Projektų statyba vėluoja apie dvejus metus. Lietuva ruošiasi teisiniams procesams su dabar jau žinoma Rusijos kompanija. Apskritai turbūt turėti reikalų su Vokietijos kompanija ir su Rusijos yra visai skirtingas verslo kultūros, taktikos klausimas? Čia ir politiniai dalykai gali įsivelti.

– Sunku pasakyti. Kiek esu susipažinęs su šia situacija, labai daug personalo yra likę iš vokiškos kompanijos. Dauguma darbuotojų atlieka tas pačias funkcijas, o rusai gal daugiau iš jų mokosi. Iš esmės dirba tie patys žmonės.

– Ignalinos atominė elektrinė buvo paskelbusi konkursą teisinėms paslaugoms, kurį laimėjo viena didžiausių pasaulyje teisinių kompanijų. Tai, žinoma, geras dalykas, bet yra vienas bet – laimėjusi įmonė yra atstovavusi „Gazprom“. Ką darysite su šia aplinkybe? Kitaip tariant, yra grėsmė, kad Lietuva vykdys teisines procedūras samdydama advokatus, kurie yra dirbę Rusijos pusėje.

– Įmonė tą situaciją įvertino, įmonės vadovas ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į viešųjų pirkimų tarnybą, siekdamas išsiaiškinti, ar įmanoma įdėti papildomus reikalavimus, norint apriboti dalyvių skaičių.

– Jau po konkurso?

– Po konkurso. Konkursas buvo įvykdytas pagal viešųjų pirkimų reikalavimus, raidė į raidę. Vykdomas taip, kaip viešieji pirkimai reikalauja.

– Bet apie tai nebuvo pagalvota rašant sąlygas?

– Iš esmės galvota buvo, bet tokių išimčių nėra. Yra ir Vyriausybės nutarimas, kuris apriboja įmonių lankstumą renkantis rangovus. Žinoma, tikslas buvo kitas. Tikslas buvo apriboti įmonių lankstumą, kad kuo skaidriau vyktų konkursai, kad būtų kuo vienodesnės taisyklės. Bet šiuo atveju viskas apsisuko į kitą pusę – turi imti tai, kas pas tave ateina. Bet reikia įvertinti tokį faktą, kad dauguma britų didžiųjų įmonių, o mes norime išsirinkti britų įmonę, nes sutartis su „Nukem“ yra pagal britų teisę, vienaip ar kitaip yra dirbusios su rusų kompanijomis. Iš jų reikia išsirinkti kompaniją, kuri nedirbo su kompanija, kuri gali turėti tiesioginę įtaką šiam projektui.

– „Rosatom“ ir „Gazprom“ yra susijusios – tai labiau negu akivaizdu.

– Susijusios per Rusijos vyriausybę, per valstybinį valdymą. Bet reikia įvertinti, ar tai tiesioginis ryšys ir su „Rosatom“, ar tik su „Gazprom“. Koks tas ryšys su „Gazprom“ – gal jie atstovavo tik kokioje mažoje byloje, bet ne pačiam „Gazprom“, o kokiai dukterinei įmonei. Reikia labai atidžiai išsiaiškinti, kad nebūtų taip, jog iš viso iš nieko negalėtume rinktis.

– Bet turbūt įmanoma surasti gerus advokatus, kurie nebūtų dirbę rusų kompanijai ir išmanytų britų teisę?

– Manau, kad įmanoma, bet pagal viešųjų pirkimų taisykles konkursas turi būti atviras.

– Kitas kur kas mažesnis ir kur kas sėkmingesnis projektas – SGD terminalas. Trečiadienį buvo ta formali paskutinė diena, iki kada terminalas turėjo pradėti veikti. Jis veikia. Ar teisingai suprantu, kad vienintelis dalykas, kuris nėra įgyvendintas – netinkamai nutiestas dujų vamzdis iš terminalo į krantą? Ar yra ir daugiau šiame objekte trūkumų?

– Ne, iš principo čia vienas mažas trūkumas.

– Jūs sakote, kad tai mažas trūkumas?

– Be abejo. Supraskime, kad vamzdyno ilgis yra 20 km, o mes kalbame tik apie 1,5 km. Krantinė pastatyta, laivas prišvartuotas, reguliacinė bazė sutvarkyta, terminalo operavimo taisyklės padarytos, visa teisėkūra, teisinė bazė – viskas padaryta ir terminalas veikia. Žinoma, buvo sunku tikėtis, kad per visą projektą koks nors smulkus niuansas nenutiks, bet terminalas veikia, ir tai yra svarbiausia.

– Estai nupirko nedidelę dujų siuntą, turbūt taip galima pavadinti. Ar tai yra bandymas, ar gali būti ilgalaikis bendradarbiavimas?

– Sunku pasakyti. Jie įsigijo dujas biržoje. Žinoma, labai malonu, kad estai įsigijo, ir mes matome, kad regioninė rinka veikia. Spėju, kad buvo įsigyta bandymo tikslais, norint pamatyti, kaip viskas veikia. Nežinome, kas tiksliai įsigijo, nes biržoje vyksta anoniminė prekyba, tik girdėjome atgarsius iš Estijos, kad estai nusipirko dujas. Tai tiek mes žinome. Ir dujos, atrodo, sėkmingai prakeliavo Latvija ir atsidūrė Estijoje.

– Bet juk nebūtinai tos pačios dujos nukeliauja į Estiją? Greičiausiai Latvijos vamzdynuose jos maišosi?

– Visiškai teisingai. Dujos, patekusios Klaipėdoje į dujotiekį, nebūtinai atsidurs Estijoje. Greičiausiai ten atsidurs dujos iš Latvijos, tik įvyks pačių dujų mainai.

– Situacija tokia, kad Jūs žinote, jog per biržą iš „Litgas“ yra nupirktos dujos, bet nežinote, kas jas nupirko?

– Nežinome. Todėl, kad ši informacija yra konfidenciali. Taip veikia birža.

– Ir formaliai net negalima paklausti, ar klientas patenkintas?

– Anksčiau ar vėliau mes tikrai sužinosime. Klientas ir pats turbūt ateis padiskutuoti. Tikrai dirbsime ir skatinsime tiek latvius, tiek tuos pačius estus pasinaudoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.