Savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius teigia, kad
bendrovė investicijos tarybai nepateikė, o „Vilniaus energija“
aiškina, kad investicija derinimui buvo pateikta, tačiau taryba ją
atmetė.
„Vilniaus energija“ 2009 metais už maždaug 32 mln. litų
antrojoje termofikacijos elektrinėje įrengė biokuro katilo
ekonomaizerį, kuris, kaip nurodo komisija, 6,8 proc. sumažino kuro
sąnaudas. Tačiau komisija įrenginio neįtraukė į šilumos kainos
formulę, todėl kuro sąnaudos buvo skaičiuojamos taip, lyg
efektyvesnis įrenginys neegzistuotų.
Komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Biekša teigia, kad
spalio mėnesį dėl iš ekonomaizerio gaunamos naudos šilumos kainą
komisija vienašališkai sumažino 0,5 cento už kilovatvalandę.
Komisija kartu aiškinasi, kiek įmonė per 5 metus gavo papildomų
lėšų.
„Šiuo metu įmonė nuo tos investicijos negauna nei turto
amortizacijos, nei pelnas skaičiuojamas. Visa nauda perkelta
vartotojams. Tam, kad išsiaiškintume, kiek pinigų gauta, mes darome
tyrimą lokalizuotą būtent ekonomaizerio klausimu. Čia problema
2009-2010 metų, kai investicija buvo pateikta derinti, bet nebuvo
suderinta ir pagal viską įmonė neturėjo to padaryti (investicijos
- BNS), bet įmonė atliko ir naudojosi ta įranga“, - BNS tikino
D.Biekša.
Pasak jo, tyrimo rezultatai paaiškės vasarį - tuomet bus
nuspręsta, ką daryti su papildomomis lėšomis. D.Biekšos teigimu,
galimi įvairūs variantai - pavyzdžiui, pajamų perteklių
grąžinti vartotojams, išdėliojant jas per ilgesnį laiką.
„Mes planuojame vasario mėnesį turėti konkretesnius skaičius
ir tada jau priimsime sprendimą. Dabar vyksta tyrimas, norime
išsiaiškinti, kodėl taip įvyko ir kas dar svarbiau - kad ateityje
tokių rebusų neįvyktų, nes iš esmės pati situacija yra tokia,
kad kažkas užkliuvo ir sistema nesuveikė. Jeigu tai yra teisinė
spraga, tuo pačiu ją ištaisyti. (...) Normaliai tokių dalykų
neturėtų įvykti, visos investicijos turėtų būti suderintos“, -
BNS teigė komisijos atstovas.
D.Biekša aiškino, kad paprastai investicijas tvirtina
savivaldybė, tuomet jos įtraukiamos į tarifą: dalis skiriama
investicijų atsipirkimui, dalis - įmonės pelnui, o dalis - kainos
sumažinimui. Šiuo atveju investicijos į tarifą nebuvo įtrauktos.
Komisija preliminariai yra paskaičiavusi, kad „Vilniaus
energijos“ investicija jau yra atsipirkusi.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS
teigė, kad šios investicijos nesuderino buvusio Vilniaus mero Juozo
Imbraso vadovaujama miesto taryba.
„Reikėtų klausti gerbiamo Imbraso (kodėl nesuderino - BNS),
buvusio mero, nes būtent jo vadovaujama savivaldybė atsisakė
įtraukti. Mes prašėme ne vieną kartą įtraukti šią investiciją
į kainą ir buvo atsisakyta tą padaryti. (...) Jo vadovaujamos
tarybos iniciatyva buvo neįtraukta ta investicija“, - BNS sakė
N.Mikalajūnas.
Pats J.Imbrasas teigė neprisimenantis, ar investicija buvo
derinta. Jis spėjo, kad greičiausiai tai buvo, jį jau atstatydinus
iš mero pareigų 2009 metų pradžioje.
Tačiau BNS turimas „Vilniaus energijos“ viceprezidento Lino
Samuolio pasirašytas 2008 metų rugsėjo 4 dienos raštas
savivaldybei dėl patikslintos 2009-2013 metų įmonės investicijų
programos nurodo, kad kondensacino ekonomaizerio įrengimas 2009
metais kainuos 23,163 mln. litų. Ant rašto yra ir savivaldybės
atstovų parašai, nurodantys patikslinti įmonės investicijas.
„Vilniaus energija“ sutartį su „Axis Industries“ dėl
ekonomaizerio statybos pasirašė 2009 metų pradžioje, tuo pat metu
iš pareigų atleistas ir J.Imbrasas.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidas Urbonavičius, joje dirbęs ir
2009 metais, BNS teigė, kad į sostinės politikus dėl investicijų
nebuvo kreiptasi. Pasak jo, tuo metu savivaldybėje diskutuota dėl
galimybės nutraukti šilumos tinklų nuomos sutartį su „Vilniaus
energija“, tad įmonei tikriausiai labiau rūpėjo, kaip išsaugoti
turtą.
„Niekas nesikreipė dėl jos derinimo, plius, atsiminkite, tą
ekonomaizerį statė tada, kai J.Imbrasas buvo meru ir tuo metu
apskritai kalba ėjo, kad su „Vilniaus energija“ sutartį
apskritai reikia nutraukti. Iš esmės prieita prie išvados, kad
sutartį reikia nutraukinėti ir natūralu, kad „Vilniaus
energijai“ tuomet mažiausiai rūpėjo kažką derinti, kai kilo
grėsmė dėl pačios sutarties“, - sakė V.Urbonavičius.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad bendrovei tiesiog buvo
naudinga nederinti investicijų.
„Kitas niuansas, kad jiems gal ir apsimokėjo jokios
investicijos nederinti, nes, grubiai tariant, kuro buvo sunaudojama
mažiau, o vasarą apskritai visa iš šito katilo ir ekonomaizerio
gaunama šiluma. Jie uždirbdavo gerus pinigus“, - teigė
V.Urbonavičius.
Jo nuomone, komisija suklydo ir šiuo metu taiso klaidas:
„Tiesą sakant, dabar, ką daro Kainų komisija - ji taiso savo
klaidą, nes tiek iš viešų, tiek iš neviešų šaltinių žinojo,
kad stovi tas ekonomaizeris. Kodėl buvo akys užmerktos, čia
pirmininkės (D.Korsakaitės - BNS) reikėtų klausti“.
D.Korsakaitė BNS nekomentavo padėties, nes esą ją žino tik
bendrais bruožais.
Buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas Bronius Cicėnas,
vadovavęs įmonei tuo metu, kai „Vilniaus energija“ statė
ekonomaizerį, abejoja, kad investicijos į įrenginį buvo tokios
didelės. Jam neaišku, kodėl ši investicija vertinta atskirai nuo
investicijų į biokurą.
„Neturėjo tiek būti, čia uždidinta. Kiek pamenu, turėjo
būti apie 16 mln. litų. Tos lėšos buvo įkalkuliuotos kartu su
katilu, su katilo pervedimu į biokurą. Kodėl jį dabar traktuoja
kaip atskirą... Jis turėjo būti komplekse, bet šito ekonomaizerio
lėšos per kuro ekonomiją atsipirko per 2-3 metus“, - BNS sakė
B.Cicėnas.
Jo teigimu, vartotojai nebūtinai permokėjo už šilumą.
„Jeigu komisija ekonomaizerio į šilumos kainą neįtraukė,
tai niekas nieko nepermokėjo, jeigu dabartiniu metu jie nori
įtraukti, tada mes permokėtume, nes šis ekonomaizeris yra
atsipirkęs, tad Kainų komisija jo išlaidų neturėtų įtraukti į
šilumos kainą“, - aiškino B.Cicėnas.
Jei Kainų komisija nurodytų „Vilniaus energijai“ grąžinti
lėšas vartotojams, tai nebūtų pirmas kartas pastaruoju metu.
Šiemet komisija dėl 2010-2012 metais netinkamai skaičiuotų
elektros kainų nutarė, kad „Lietuvos energijos gamyba“,
„Lesto“ ir „Litgrid“ vartotojams turės grąžinti apie 400
mln. litų. Komisija nustatė, kad į elektros kainą buvo įtrauktos
egzotiškos buvusių vadovų kelionės, netinkamai apskaičiuoti
apyvartinių taršos leidimų vertės pokyčiai bei kitos išlaidos.