„Mes matome, kad ateina ir šilumos ūkio pertvarka, sutarties pasibaigimas su „Dalkia“, „Rubikono“ atstovaujamomis įmonėmis. Puikiai suprantu, kad tos įmonės kartu yra ir savivaldybės kreditoriai per kitas eilutes. Dėl ko aš nerimauju ir dėl ko gali būti rimtas iššūkis, kad jei iki tol tokie kreditoriai žiūrėdavo atlaidžiai į savivaldybės įsiskolinimus, tai gali ateiti viena diena, kai bus pateiktos labai didelės sąskaitos, inkasiniai pavedimai ir tai gali reikšti rimtas problemas. Bet tikiuosi, kad pavyks išspręsti ir tai“, – pirmadienį sakė R.Šimašius.
Jis teigė, kad tokias sąskaitas „Vilniaus energija“ gali pateikti, pradėjus dirbti naujajai miesto valdžiai: „Ne prieš išeidama pati, nes sutartis baigiasi 2017 metų sausio 1-ąją, bet atėjus naujai Vilniaus valdžiai. Manau, tik atėjus naujai Vilniaus valdžiai gali būti tokių siurprizų“.
Išrinktasis meras teigė, kad 2017 metais, kai „Dalkia“ pasitrauks iš šilumos ūkio, Vilniuje turėtų atsirasti šilumos gamybos konkurencija. Tačiau R.Šimašiaus ir Vyriausybės pozicijos dėl to ne visai sutampa.
„Mūsų, liberalų ir mano įsivaizdavimas yra toks, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ kaip įmonė sustiprėja ir perima šilumos tinklus savo žinion, tuo metu šilumos gamyba atskiriama nuo tinklų valdymo ir šioje vietoje yra konkurencija. Tam, kad toks planas vyktų, vien savivaldybės neužtenka, čia vaidmenį turi ir Vyriausybė. Vyriausybės politika tam šiek tiek prieštarauja, yra bandymai centralizuoti šilumos ūkį. Žiūrėsime, kaip viskas baigsis. Dedant viską ant stalo ir paaiškės, kuris iš šių variantų bus pasirinktas: ar centralizuotas bus šilumos ūkis, ar konkurencija paremtas, priklausys ir nuo Vilniaus savivaldybės, ir nuo Vyriausybės“, – tikino liberalų atstovas.
Vilniaus savivaldybė vasario pabaigoje pradėjo Vilniaus šilumos tinklų turto iš „Vilniaus energijos“ perėmimo procedūrą.
Vilniaus savivaldybė šilumos tinklų nuomos sutartį sudarė 2002 metais vasarį. Jos galiojimas baigiasi 2017 metais vasarį. „Vilniaus energija" tvirtina, kad iki 2014 metų į Vilniaus šilumos ūkį yra investavusi 162,4 mln. eurų – maždaug 96 proc. sumos, kurią įsipareigojo investuoti pasirašydama nuomos sutartį.
