„Vyriausybė rengiasi įgyvendinti galimą Lietuvai palankų
arbitražo sprendimą „Gazprom“ byloje.
Priėmusi protokolinį
sprendimą, Vyriausybė įsipareigotų paskirstyti gautą naudą
vartotojams.
Energetikos ministerija kartu su kitomis institucijomis
ir įmonėmis bus įpareigota parengti tvarką, kaip paskirstyti
gautą naudą vartotojams“, – sakė energetikos ministro
atstovas spaudai Mantas Dubauskas.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys atitinkamą
protokolinio sprendimo projektą.
Tikėtina, kad pinigai būtų
pervesti į valstybės biudžetą, o iš jo paskirstyti gyventojams ir
įmonėms. Kol kas neskelbiama, ar pinigai būtų išmokėti tik
dujų, ar ir kitiems vartotojams.
Stokholmo arbitražo posėdis planuojamas šių metų vasarą, o
sprendimas būtų paskelbtas rudenį. Lietuva pernai lapkritį
pateikė atsiliepimą į atsakovo „Gazprom“ pareikštą
atsiliepimą (dubliką), o pavasarį pastarasis pateiks dar vieną
savo atsiliepimą (tripliką).
Vyriausybė arbitraže reikalauja „Gazprom“ vartotojams
grąžinti permoką už dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai
2004-2012 metais. Ieškinio suma oficialiai neskelbiama, tačiau,
pasak šaltinių, ji artima 5 mlrd. litų.
Procesas inicijuotas 2012 metais praėjusios Vyriausybės, o
dabartinės Vyriausybės vadovai nuolat teigė, kad šio ieškinio
Lietuva neatsiims.
Tikėtina, kad siekdamas paveikti Stokholmo arbitražą, o galbūt
ir Europos Komisiją, kuri grasino nubausti „Gazprom“ už per
dideles dujų kainas Rytų Europos klientams, Rusijos koncernas pernai
gegužę 21 proc. sumažino dujų kainą bendrovei „Lietuvos
dujos“.
Vyriausybės ir „Gazprom“ ieškinys yra pirmasis toks Europoje
– iki šiol su Rusijos koncernu bylinėjosi tik bendrovės.
Pavyzdžiui, vykdydamas Paryžiaus arbitražo nutartį, „Gazprom“
2013 metais grąžino Vokietijos energetikos bendrovei RWE avansu
sumokėtus 1,5 mlrd. JAV dolerių, o dujų kaina buvo sumažinta
atgaline data – nuo 2010 metų gegužės.
2011 metais „Gazprom“ peržiūrėjo ilgalaikių sutarčių
kainas bendrovėms „Premium Gas“, „Edisson“, „Sinergie
Italiane“, „GDF Suez“, „Wieh“, „Wingas“, SPP, o 2012
metais kainas pakeitė Vokietijos „E.ON Ruhrgas“, Austrijos
„Econgas“ ir „GWh Gashandel“ bei Italijos ENI.
Be to, dėl
nuolaidos ir kainos formulės pakeitimo koncernas susitarė ir
Lenkijos dujų bendrovė „PGNiG“.