Naftos kainos nukrito maždaug 50 proc. lyginant su 2014 metų birželio mėnesio kainomis, ir tai ženkliai paveikė pasaulio ekonomiką. 2014 metų gruodį Tarptautins valiutos fondas prognozavo, kad pigūs energijos ištekliai leis padidinti pasaulio BVP 0,7 procento.
Tačiau ne visos šalys gavo vienodai naudos iš sumažėjusių naftos kainų. BNEF duomenimis, JAV, Europos ir Azijos šalys iš naftos pardavimo gavo apie 900 mlrd. dolerių pelno, tuo tarpu Rusija ir Artimųjų Rytų šalys prarado atitinkamai 218 mlrd. ir 357 mlrd. dolerių.
Nepaisant praradimų naftos sektoriuje, Jungtinės Valstijos išlošė dėl atpigusių pervežimų ir sumažėjusių gamybinių išlaidų, todėl atsidūrė tarp tų šalių, kurioms pigi nafta atnešė naudos – papildomus 180 mlrd. dolerių.
Žymiai labiau išlošė Europa (300 mlrd.) ir Azijos šalys, pavyzdžiui, Indija ir Kinija (393 mlrd.). Dėl nukritusių naftos kainų „laimėtojai“ uždirbo 900 mlrd. dolerių.
„Aš tikiuosi, kad mes įžengėme į žemesnių naftos kainų erą – tiek vidutinės trukmės laikotarpį, tiek ilgesnį, – sako BNEF įkūrėjas Michaelis Liebreichas. – Mes turime pigios naftos, pigių dujų, pigios atsinaujinančios energijos. Mes tikrai gyvename amžiuje, kur [šių išteklių] pasiūla neribota“.
Sunku pasakyti, kiek teisus M.Liebreichas, nes bent jau kol kas naftos kainos vėl pradėjo kilti. Štai vakar „Brent“ rūšies naftos kaina peržengė 60 dolerių už barelį, o šiandien agentūra „Reuters“ praneša, kad ji jau pasiekė šių metų rekordą, perkopdama per 63 dolerius.
Tiesa, tokia kaina laikėsi neilgai, ir ketvirtadienį 6:54 val. Grinvičo laiku ji buvo 62,70 dolerio už barelį. Nepaisant pertekliaus rinkoje, analitikai prognozuoja, kad naftos kainos ir toliau didės. Jos ėmė augti, kai JAV energetikos ministerija paskelbė prognozę, pagal kurią naftos gavyba iš netradicinių šaltinių gegužę sumažės ir iki metų pabaigos didinama nebus.
Parengė Leonas Grybauskas