Dujos ir elektra gyventojus pasiekia iš valstybei priklausančių įmonių. Šios bando vadovautis rinkos taisyklėmis, efektyvinti veiklą, taupyti ten, kur tik įmanoma, tačiau investuoti ten, kur būtina.
Vis dėlto gražią teoriją kiek skandina rūsti praktika. Energetikos įmonėms dedama monopolininkų karūna – juk elektrą ir dujas vartotojai gauna iš bendrovių, kurios priklauso valstybei. Šilumos gamintojų taip pat negali pasirinkti, nors čia jau įsigali konkurencija.
Tad valstybės rankose randasi natūrali monopolija, kurią reikia reguliuoti. Tik kaip? Energetikai norėtų didesnio pelno, kad užtektų savų pinigų naujiems projektams ir nereikėtų skolintis iš bankų.
Reguliuotojas perspėja, kad kiekviena pakelta kartelė kėsinasi į vartotojų kišenes, nes dėl to gali kilti tarifas. Nors energetikoje daugėja teigiamų naujienų, natūralios monopolijos rebuso taip niekas ir neišsprendė.
Veikia monopolio sąlygomis
Elektrą skirstančios bendrovės LESTO vadovas Aidas Ignatavičius net nemėgina ginčytis, kai kas nors juos pavadina monopolininkais.
LESTO, kaip elektros skirstymo tinklų infrastruktūrą valdanti įmonė, veikia natūralios monopolijos sąlygomis. Todėl bendradarbiavimas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) yra labai svarbus.
„Turime daugiau kaip 1,6 mln. klientų, valdome didžiulį elektros ūkį, kuriam išlaikyti ar atnaujinti privalome skirti pakankamai lėšų, kad užtikrintume patikimą ir saugų elektros energijos tiekimą bei skirstymą, nes kai kurių įrenginių amžius jau siekia 40–50 metų“, – pasakojo jis.
Elektros tinklai natūraliai sensta, tad logiška, kad energetikai ieško lėšų jiems remontuoti.
Investicijos turi būti pagrįstos
Užprogramuotas konfliktas? A.Ignatavičius sutiko, kad įmonės veiklos sąnaudos bei investicijos turi būti pagrįstos ir racionalios.
„Nuo to priklauso mūsų teikiamos paslaugos kaina klientams“, – pripažino jis. Tačiau VKEKK, jo manymu, taip pat turėtų siekti, kad būtų užtikrinti vartotojų interesai, gerinama paslaugų kokybė, modernizuojamas įmonės valdomas tinklas.
„Todėl tikslai iš esmės tapatūs – abi organizacijos, dirbdamos partnerystės principu, turi užtikrinti visuomenės interesus“, – svarstė LESTO vadovas.
Vis dėlto kainų prievaizdo ir energetikų partnerystė kol kas yra gražus, bet dar nepasiektas tikslas.
Slegia daug prievolių
Visi sutinka, kad elektros energijos tiekimas ir skirstymas yra viešoji paslauga. LESTO, kuri ją ir tiekia, pirmiausia siekia užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, saugumą, kuo palankesnę paslaugų kainą. Keista, jei būtų kitaip.
„Išskirtinė viešoji paslauga, kurią mes teikiame, – garantinis elektros tiekimas. Mes turime užtikrinti elektros energijos tiekimą visiems vartotojams.
Net ir skolų turinčioms įmonėms, kurioms nepriklausomi tiekėjai atsisako tiekti elektros energiją arba nepriklausomas tiekėjas nutraukia veiklą“, – pasakojo jis.
Taip nutiko 2013 metais, kai iš rinkos pasitraukė keletas nepriklausomų elektros tiekėjų. Bendrovei LESTO teko operatyviai perimti klientus ir užtikrinti energijos tiekimą.
Kai kurie maži tiekėjai bankrutavo, o vartotojai dėl to nepatyrė jokios žalos.
„Taip pat mes turime prievolę suteikti paslaugą naujiems vartotojams, nesvarbu, kiek tai kainuos ar koks bus elektros energijos suvartojimas, – vardijo įpareigojimus įmonės vadovas. – Privačios bendrovės veikla teikiant tokią viešąją paslaugą, tikėtina, būtų grindžiama elementaria verslo logika – kuo didesnis pelnas mažiausiomis sąnaudomis ir maksimali grąža akcininkams.
Tokiu atveju galėtų būti pamiršta atsižvelgti ir suderinti visų suinteresuotų šalių lūkesčius, taip pat gali dominuoti tik trumpalaikės naudos siekimas.“
Dar vienas skirtumas tarp valstybės valdomos ir privačios bendrovės – kaip paskirstomas pelnas ir kam jis atitenka.
„Mūsų atveju, jeigu akcininkai nusprendžia iš uždirbto pelno mokėti dividendų, lėšos grįžta visuomenei per valstybės biudžetą“, – sakė A.Ignatavičius.
Nuo reguliavimo nepabėgsi
Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, kaip turėtų būti reguliuojama natūrali monopolija, kad nenukentėtų nei ji, nei vartotojai?
Kaip reikėtų brėžti jų pelningumo rodiklius bei investicinius planus?
Kainų prievaizdai įtariai žiūri į valstybės įmonių pelningumą, ypač jei šios yra monopolininkės.
Tačiau nuo reguliavimo niekur nepabėgsi. Anot LESTO vadovo, jis yra būtinas.
„Mano asmenine nuomone, reguliavimas savaime nėra blogas dalykas, o natūralios monopolijos atveju – būtinas“, – sakė jis. Tačiau reguliavimas turi būti logiškas, racionalus, nuoseklus ir skatinantis veikti efektyviai.
Jei įmonė sumažina išlaidas ir uždirba daugiau, tai reiškia, kad ji yra valdoma labai gerai ir efektyviai.
„Be abejonės, prieš tai turi būti aiškiai sutarta, kaip šia nauda bus pasidalyta: kiek iš sutaupytų lėšų bus skirta tarifams mažinti, o kiek liks įmonei kaip skatinimas taupyti lėšas „, – neabejojo A.Ignatavičius.
Svarbu ir didinti vertę
Reguliavimas turi užtikrinti palankiausią kainą klientams, tačiau ir atitinkamą grąžą akcininkui, nes kitu atveju investuotas turtas bus naudojamas neefektyviai.
Valstybės valdomos įmonės uždirbtas pelnas, kuris vėliau gali būti išmokamas akcininkams, kuria vertę.
Todėl jis gali būti skirtas, tarkime, socialinėms reikmėms, investiciniams projektams, kuriais skatinama šalies ekonomika.
„Kalbant apie įmonės atliekamas investicijas, jos, be abejonės, turėtų būti suderintos su reguliuotoju.
Kompetentingi abiejų pusių specialistai turi sutarti, kaip racionaliai investuojant būtų užtikrinami įvairių suinteresuotų šalių interesai“, – teigė bendrovės vadovas.
Tačiau ar efektyvi veikla visada užtikrina grąžą visuomenei? Juk yra pavyzdžių, kai pelningos ir strateginius projektus vykdančios valstybės bendrovės dividendais su pačia valstybe dalijasi labai šykščiai.
„Valstybės valdomos įmonės turi veikti skaidriai ir efektyviai.
Manau, kad įmonė negali būti socialiai atsakinga, jei jos veikla yra neefektyvi, nepaisant to, kad ji vykdo įvairius socialinius projektus“, – teigė A.Ignatavičius.
Antra, įmonė turi siekti didinti jai patikėto valdyti turto vertę. Trečia, grąža visuomenei reiškia palankiausių kainų vartotojams užtikrinimą.
Vėliau, aišku, grąža visuomenei gali būti paskirstyta pinigų pavidalu.
Žinoma, turi būti nustatyti aiškūs grąžos apibrėžimo ir jos skirstymo principai, kad visuomenei dėl to nekiltų jokių abejonių.
Svarbiausia – atsikratyti politinės įtakos
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius (nuotr.) sutiko, kad vertės didinimas ir grąža turi būti. Tačiau, jo nuomone, valstybinės energetikos įmonės gali turėti tik tokį „riebalų sluoksnį“, kad liktų politiškai nepažeidžiamos.
Valstybinių įmonių priklausomybė nuo politikų – sena problema, savų kadrų įdarbinimas jose daugelį metų buvo tradicija. Valstybinėms kompanijos tai buvo būdas nustatyti norimus tarifus, nes tuo pasirūpina valdžioje esantys saviškiai. O įdarbintieji rūpinasi „grąža“ partijoms.
V.Vobolevičius pažymėjo, kad Lietuvoje valstybės įmonėms politikai vis dar daro nemažą įtaką, o kai kuriais atvejais jos būna netgi politinių partijų kovos laukas. Tačiau svarbiausi yra ekonomiškai pagrįsti sprendimai, nes politiniai stabdo reformas.
„Politinės partijos daug metų išnaudodavo valstybines įmones“, – sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius.
Neseniai jis energetikams skaitė paskaitą, kurioje pabrėžė, kad efektyviai dirbant galima atsikratyti bet kokios politikų įtakos. Bet jis sutiko su tuo, kad valstybinės energetikos įmonės turi teisę į uždirbtą pelną.
„Bet jis turi būti uždirbtas iš efektyvios veiklos, o ne didinant tarifą. Kitaip vartotojai nesupras, jautriai reaguos“, – dėstė V.Vobolevičius.
O koks turi būti VKEKK vaidmuo? Vakarų pasaulyje tokios institucijos yra vienos įtakingiausių, joms didelius reikalavimus kelia tiek vartotojai, tiek jų teisių gynėjai.
„Reguliuotojai taip pat ne šventieji. Reikia kuo daugiau ekonominių sprendimų, kad ir vartotojams būtų nauda, ir energetikos įmonės nenukentėtų“, – teigė Niujorko universitete dėstęs ir konsultantu pasaulinėje žinių proceso valdymo kompanijoje dirbęs V.Vobolevičius.
Lietuvos bėda ta, kad rinkėjai nenubaudžia politikų, kurie neapgina vartotojų. Partijos keičiasi, pažadų daugėja, tačiau pokyčiai nėra tokie pastebimi. „Nėra galimybės žmonėms paspausti politikų“, – teigė lektorius.
Jo nuomone, artėjantys rinkimai – puikus metas sujudinti vandenis, kelti klausimus, kurie svarbūs energijos vartotojams. Čia galėtų prisidėti ir aukščiausi šalies pareigūnai.
