Tai atskleidė elektros skirstymo bendrovės LESTO
užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos
tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa apie elektros energijos
vartojimo įpročius.
„2012 metais atlikome analogišką apklausą apie elektros
energijos vartojimo įpročius Lietuvoje. Palyginę ankstesnius ir
dabartinius rezultatus matome, kad bendras suvokimas apie racionalų
elektros naudojimą pagerėjo. Taupančiųjų elektrą skaičius išliko
didelis – 75 proc., tačiau penktadaliu sumažėjo taupančių dėl
elektros kainų. Vis labiau tai daroma iš įpročio ir aplinkos
tausojimo“, – sakė LESTO generalinis direktorius Aidas
Ignatavičius.
LESTO apklausa parodė, kad populiariausios elektros energijos
taupymo priemonės, kurias naudoja daugiau nei pusė respondentų, yra
išjungti šviesą išeinant iš patalpos (90 proc.), naudoti elektros
energiją taupančias lemputes (78 proc.), išjungti elektros
prietaisus iš lizdų išeinant ilgesniam laikui (67 proc.) ir pirkti
mažai energijos naudojančius prietaisus (63 proc.). Per
pastaruosius dvejus metus 7 proc. punktais padaugėjo naudojančių
energiją taupančias lemputes bei perkančių mažai elektrą
naudojančius buitinius prietaisus.
Kaip būdus taupyti elektrą lietuviai nurodo skalbimą
trumpesniais režimais, vėsiame vandenyje, tik pilnos indaplovės
naudojimą, savaime užgęstantį apšvietimą bendrose patalpose,
įkraunamas baterijas.
Daugelio respondentų teigimu, taupyti elektrą juos paskatintų
pakilusi elektros energijos kaina (34 proc.), daugiau informacijos
apie taupymo būdus (23 proc.), socialinė reklama (10 proc.).
Tarp labiausiai taupančių elektros energiją išlieka
pensininkai, mažas pajamas gaunančios šeimos. Įdomu, kad taupyti
labiau linkę ir už elektrą šeimoje mokantys asmenys. Gyventojai,
kurie stengiasi taupiai naudoti elektrą, svarbiausia priežastimi
nurodo blogą šeimos finansinę padėtį ir mažas pajamas (47 proc.).
Dar 45 proc. nurodė taupantys dėl elektros energijos kainų, tačiau
šią priežastį nurodančių per kelerius metus sumažėjo net 19
procentinių punktų.
12 proc. padaugėjo gyventojų (iš viso 36 proc.), kurių motyvas
taupyti elektrą susijęs su įpročiu taupyti visur. Padaugėjo ir tų,
kurie elektros energiją taupo dėl aplinkos tausojimo – šią
priežastį nurodė 15 proc. apklaustųjų.
Keturi iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad savo darbe ar
mokslo įstaigoje taupo elektros energiją – tai 4 proc. punktais
daugiau nei 2012 metais. Vis tik dar penktadalis mano, kad elektra
jų darbo vietoje ar mokymo įstaigoje netaupoma.
Tarp netaupančių elektros energijos daugiau yra jauni žmonės,
moksleiviai, studentai, taip pat gaunantys aukštas mėnesio pajamas.
Daugiau nei pusė (58 proc.) elektros netaupančių gyventojų atsakė
neturį tokio įpročio, o kas antras (47 proc.) netaupo, nes nenori
prarasti jam įprasto komforto.
Pastarąją priežastį nurodančių
lietuvių skaičius per dvejus metus padidėjo labiausiai, net 12
proc. punktų. Dar 11 proc. netaupo, nes mokesčiai už elektros
energiją nesudaro reikšmingos dalies jų šeimos biudžete.
Beveik trys iš dešimties respondentų negalėjo spontaniškai
pasakyti nė vieno elektros taupymo būdo, tačiau tokių skaičius nuo
2012 metų sumažėjo 4 proc. punktais. Tarp nežinančių apie taupyti
padedančius būdus daugiausiai yra jaunimas iki 30 metų (34 proc.)
bei kaimo gyventojai (37 proc.).
Apklausos duomenimis, trys iš dešimties (29 proc.) Lietuvos
namų ūkių vidutiniškai per mėnesį sunaudoja iki 100 kWh elektros
energijos, ketvirtadalis (23 proc.) sunaudoja nuo 100 iki 150 kWh,
penktadalis (20 proc.) – nuo 150 iki 200 kWh.