Lietuvos miškininkai stvėrėsi už galvos, kai išgirdo energetikos ministro Roko Masiulio abejones, ar Lietuvoje užteks vietinio biokuro. Neva reikės daugiau dujų.
Žaliavos Lietuvos miškuose priruošta tiek, kad medienos nespėjama išvežti, ji pūva. Jos paprasčiausiai nėra kur dėti, nes kainos nukrito tiek, jog vietos biokuro gamintojai priversti darbuotis nuostolingai.
Įsigaliojus reikalavimui sandorius sudarinėti per „Baltpool“ biržą, Lietuvos biokuro rinką užtvindė pigi baltarusiška mediena, sukėlusi įtarimų ir dėl pelenų radiacinės taršos.
Smulkieji gamintojai, atsidūrę ties bankroto riba, pritarė, kad birža reikalinga, tačiau priekaištavo valdžiai, kuri netgi nebando ieškoti būdų, kaip pagelbėti gražių pažadų suviliotiems verslininkams.
Akibrokštas ne tik gamintojams, bet ir vartotojams: nors biokuro kainos smarkiai krinta, šiluma pinga nedaug. Jos kainų kritimą stabdo prievolė išlaikyti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Skaičiuoja tik nuostolius
„Padėtis tapo apverktinai juokinga. Mes turime prašyti pinigų iš ūkininko, iš kurio laukų išvalome krūmynus ir juos panaudojame biokurui gaminti, jei norime nors truputį sumažinti nuostolius.
Baltarusiško biokuro importas taip numušė kainą, kad Lietuvos gamintojams teliko gyviems į žemę lįsti“, – guodėsi bendrovės „Šeduvos šilas“ komercijos direktorius Artūras Skaumanas.
Smulkieji biokuro gamintojai prisipirko brangios technikos, ūkininkai apsodino laukus žilvičiais. Ir viskas – šuniui ant uodegos.
Anot verslininkų, kubinį metrą kietosios medienos apdoroti atsieina 11,5 euro. O parduoti tokį kiekį geriausiu atveju įmanoma už 8,6 euro.
„Nežinau, kaip reikės išsilaikyti, kaip sumokėti algas žmonėms“, – susirūpinęs kalbėjo A.Skaumanas.
Įmonei kaip akmuo po kaklu – ir brangi mechanizuota biokuro gamybos technika, atsiėjusi per 100 tūkst. eurų.
„Apie žaliąją energetiką gražiai čiulbėjusi valdžia žadėjo mums pelną, skatino gaminti biokurą, o dabar numojo ranka. Vietoj pelno gaminame nuostolius.
Lietuvos biokuro rinkoje dabar rankas šildosi ir džiūgauja Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka“, – karčiai juokavo „Šeduvos šilo“ komercijos direktorius.
Gausės bedarbių gretos
Nuostolius skaičiuoja irgi į brangią biokuro ruošimo įrangą investavusi maža „Dzūkijos medienos“ įmonė. Jos direktorius Marius Valukynas sakė, kad nors biokuro gamyba yra tarsi pagalbinė žemės ūkio šaka, gamintojai, kitaip nei ūkininkai, žemės ūkiui skirtos ES paramos negauna.
„Mes gaminame biokurą iš medienos atliekų, šakų. Tai pati brangiausia biokuro gamybos technologija. Susispaudėme kiek galėdami, bet konkuruoti su pigia ir nežinia ar saugia baltarusiška mediena neįmanoma.
Nežinau, ar pavyks išsaugoti darbo vietas. Beveik visos smulkiosios biokurą gaminančios įmonės – ties žlugimo riba. Per visą šalį susidarys nemažai bedarbių“, – apie liūdnas socialines pasekmes kalbėjo M.Valukynas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius taip pat pripažino, kad lietuviško biokuro gamintojų ir baltarusių veiklos sąlygos yra nelygios, tad mūsų smulkieji verslininkai pasmerkti.
Kaimynams rinka nerūpi
„Baltarusija didesnė, ten daugiau miškų. Be to, Lietuvoje kainodarą lemia rinkos santykiai, o Baltarusijoje viską nustato A.Lukašenka – liepia dotuoti biokuro gamybą, ir viskas.
Ir darbo užmokestis Baltarusijoje kur kas mažesnis, o tai irgi mažina biokuro gamybos kainą“, – aiškino A.Skardžius.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors rinka perpildyta pigaus biokuro ir vietos gamintojai nebeišsilaiko, vartotojai proporcingai mažesnių šilumos kainų nesulaukia.
„Tiekti gyventojams pigesnę šilumą trukdo ir tai, kad šilumos gamintojams privaloma du trečdalius brangesnių dujų pirkti iš SGD terminalo, jo tiekiamas dujų kiekis per didelis, ekonomiškai nepamatuotas“, aiškino Seimo narys.
Ypač nukenčia vilniečiai: sostinei primesta didžioji terminalo išlaikymo sąnaudų dalis
Pirmenybė – biokurui
Biokuro ir apskritai šilumos gamybos rinką formuoja Energetikos ministerijos neapsisprendimas, kokiu keliu pasukti: vykdyti energetikos konversiją atsisakant dujų ir plečiant žaliąją energetiką ar, atsižvelgus į būtinybę naudoti terminalo dujas, palikti Lietuvą brangios importinės žaliavos įkaite.
Šitaip galimai siekiama kompromituoti biokurą įperšant mintį, kad dujas deginti labiau apsimoka.
„Įgyvendinant Vyriausybės programą, vartotojams svarbu, kad būtų teikiama pirmenybė vietinei žaliavai, taigi biokurui“, – kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Miškuose – tikras biokuro perteklius
Lina Sindaraitė
Generalinės urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vyriausioji specialistė
„2015 metais valstybinėms miškų urėdijoms dar aktyviau įsitraukus į dalyvavimą Energijos išteklių biržoje, vien per pirmąjį ketvirtį pateikta pasiūlymų parduoti daugiau nei 13 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne), arba daugiau nei 78 tūkst. kubinių metrų skiedrų.
Šiais metais Varėnos miškų urėdijai pavyko sudaryti 4 sandorius, kurių kiekis yra 108 tne.
Pastebėtas ryškus biokuro pirkimo kainų mažėjimas Energijos išteklių biržoje. Esant tokiai biokuro kainų dinamikai ir drastiškai nukritus vidutinei biokuro kainai, miškų urėdijoms yra labai mažai galimybių sudaryti sandorius per Energijos išteklių biržą.
Manome, kad šiuo metu biokuro pasiūla yra pakankama ir netgi perteklinė.“