Briuselis smogė „Gazprom“, rusai ruošia atkirtį

Tyrimas buvo pradėtas Lietuvai 2011 metais pasiskundus, kad koncernas „Gazprom“ mūsų šaliai taiko nesąžiningas ir diskriminuojančias kainas. Kelerius metus Lietuva mokėjo aukščiausią kainą už dujas Europoje. Pigiau už dujas mokėjo net latviai ir estai.

Tyrimas atliktas dėl dujų kainų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje.

Savo nuomonę apie EK sprendimą pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, tai pažeidžia Rusijos ir ES bendradarbiavimo susitarimus. Pasak Rusijos diplomatijos vadovo, Rusija šioje situacijoje turi pakankamai argumentų savo tiesai apginti.

„Argumentų mes turime. Monopolinį tyrimą EK planavo seniai, buvo ir kratų įmonėse (su „Gazprom“ susijusiose – red.)“, – pabrėžė S.Lavrovas.

„Kai kurioms šalims sistematiškai buvo taikomos aukštesnės kainos, 40 procentų didesnės nei kitur“, – pabrėžė eurokomisarė Margrethe Vestager.

Europos Komisijai užkliuvo, kad dujų kainos Lietuvai ir kitoms šalims buvo apskaičiuojamos pagal tai, kiek kainuoja nafta. Nors tai nėra nelegalu, tačiau būdas, kaip tai padaryta, kelia įtarimų.

„Kelią klausimą, kaip kainos buvo nustatomos“, – sakė M.Vestager.

Rusiškų dujų kaina Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims siejama su naftos kaina. Kai „juodasis auksas“ buvo rekordiškai pabrangęs, dujų kaina buvo itin didelė.

Lietuva siekia, kad dujų kainos formulė būtų pakeista. Tačiau tam prieštarauja „Gazprom“.

„Dujos yra būtinos mūsų kasdieniam gyvenimui – jomis šildome savo namus, jas naudojame maistui ir elektrai gaminti. Todėl nepaprastai svarbu išlaikyti sąžiningą konkurenciją Europos dujų rinkose“, – M.Vestager.

Tiesa, apie baudas Europos Komisija kol kas nutyli. Dėl jų bus sprendžiama po to, kai „Gazprom“ oficialiai atsakys į įtarimus.

„Mes įsiklausysime į „Gazprom“ argumentus. Tai ne politinis sprendimas, bet, žinoma, dėl to bus daug spekuliuojama“, – spaudos konferencijos metu sakė M.Vestager.

Rusijos analitikų nuomone, už pažeidimą „Gazprom“ gali būti skirta 2-4 mlrd. eurų bauda.

M.Vestager spaudos konferencijos metu pažymėjo, kad už Konkurencijos pažeidimus gali būti skiriama bauda, siekianti iki 10 proc. metinės apyvartos. Stiprėjant Vakarų konfrontacijai su Rusija dėl Ukrainos krizės sprendimo, EK pernai rugsėjį laikinai sustabdė „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, siekdama išvengti jo politizavimo.

Informuoti šaltiniai teigė, jog „Gazprom“ šių metų balandžio pradžioje leido suprasti norintis tartis su EK.

Oficialios derybos dėl susitarimo nutrūko pernai, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

Bendrovei „Gazprom" tik trečiadienį pateiktas prieštaravimo pareiškimas, kuriame tvirtinama, kad kai kuria verslo praktika Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose „Gazprom“ veikė pažeisdamas ES antimonopolines taisykles, taip pat piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.

„Atlikusi tyrimą Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad vykdydama bendrą strategiją, kuria siekiama suskaidyti Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkas, pavyzdžiui, mažindama klientų gebėjimą perparduoti dujas į kitas valstybes, „Gazprom“ pažeidžia ES antimonopolines taisykles“, – skelbiama išvadose.

Dėl to, pasak Komisijos, kai kuriose valstybėse narėse „Gazprom“ galėjo būti nustačiusi nesąžiningas kainas.

„Gazprom" taip pat galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, dujų tiekimą susiedama su reikalavimu didmeniniams klientams prisiimti nesusijusius įsipareigojimus dėl dujų perdavimo infrastruktūros.

Suteikė 12 savaičių atsakymui

Europos Komisija bendrovei „Gazprom“ suteikė 12 savaičių atsakyti į prieštaravimo pareiškimą. Taip pat pateikti savo argumentus.

„Komisija visiškai užtikrins „Gazprom" teisę į gynybą ir prieš priimdama sprendimą atidžiai išnagrinės jos pastabas. Tai, kad pateiktas prieštaravimo pareiškimas, nereiškia, kad galutinis tyrimo rezultatas jau yra aiškus“, – skelbiama Komisijos išvadose.

„Susirūpinimą kelia tai, kad piktnaudžiaudama dominuojama padėtimi ES dujų rinkose „Gazprom“ pažeidžia ES antimonopolines taisykles.

Manome, kad ji galėjo dirbtinai sukurti kliūtis, trukdančias nukreipti dujų srautus iš kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių į kitas, ir taip kliudyti tarpvalstybinei konkurencijai.

Išlaikydama nacionalines dujų rinkas suskaidytas „Gazprom" taip pat galėjo nustatyti kainas, kurias šiuo metu laikome nesąžiningomis. Jeigu mūsų įtarimai pasitvirtintų, „Gazprom“ dėl savo elgesio patirtų teisinių pasekmių“, – sakė Komisijos narė, atsakinga už Konkurencijos politiką, M.Vestager.

Skundą pateikė Lietuva

Trečiadienį Lietuvos vardas minimas didžiausiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse. Primenama, kad Briuselis tyrimą dėl „Gazprom“ veiksmų pradėjo būtent po Lietuvos skundo.

Mūsų šalis dar 2011 metais kreipėsi su skundu į Europos Komisiją su skundu dėl „Gazprom" taikomų kainų.

Lietuva prašė Briuselio įpareigoti Rusijos koncerną taikyti skaidrią, sąžiningą ir nediskriminacinę dujų tiekimo politiką. Lietuva piktinosi, kad „Gazprom“ dujų kainą mūsų šaliai nustato ne pagal ekonominius, o politinius argumentus.

Lietuva ilgą už rusiškas dujas mokėjo didžiausią kainą Europoje, tą yra pripažinusi ir Europos Komisija. Pigiau už dujas mokėjo net latviai ir estai, o vokiečiams taikyta kaina buvo trečdaliu mažesnė nei Lietuvai.

2011 metais skundą dėl „Gazprom' veiksmų Europos Komisijai pateikė Arvydo Sekmoko vadovaujama tuometinė Energetikos ministerija. Šis žingsnis tuo metu sukėlė ir kritikos bangą. Kai kurie politikai ir analitikai abejojo, ar Briuselis ryšis skaudžiai bausti Rusijos koncerną dėl nedidelės Lietuvos pretenzijų.

Oficialiai pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ sustiprins Lietuvos pozicijas ginče Stokholmo arbitraže, sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.

„Labai svarbu, kad paskelbta būtent dabar, nes aš neabejoju, kad tai turės teigiamą Lietuvai poveikį Stokholmo arbitraže, tai ženkliai sustiprina mūsų pozicijas. (...) Manau, kad šitas prieštaravimo pareiškimas turėtų būti naudojamas kaip įrodymas procese“, – BNS teigė buvęs energetikos ministras, dabar – Vilniaus tarybos narys A.Sekmokas.

Anot jo, Stokholmo arbitražo sprendimo galima būtų tikėtis šių metų vasarą arba rudenį.

„Gazprom“ šantažuoti jau negalės  

 Europos Komisijos (EK) pareikšti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ piktnaudžiavus monopoline padėtimi Lietuvoje ir kai kuriose kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse apsunkins Rusijos galimybes, naudojantis dujų tiekimu, įgyvendinti savo politinius ir ekonominius tikslus, tvirtina Lietuvos prezidentė.

„Pagaliau priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dujų rinkoje. Lietuva inicijavo šį tyrimą ir buvo teisi.  EK teigimu, net 8 šalyse „Gazprom" taikė nesąžiningas kainas,varžė laisvą prekybą dujomis ir darė įtaką energetikos infrastruktūrai.  

Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazprom“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau“, – Moldovoje viešinčios Dalios Grybauskaitės komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.  

Premjeras A. Butkevičius: sprendimas turės teigiamos įtakos

 “Europos Komisijos (EK) prieštaravimų pareiškimas Gazprom dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkoje yra ilgai lauktas ir parodantis, kad dujų monopolininkei, kaip ir kitoms įmonėms, nepaisant dydžio, taikomi vienodi teisės principai, galiojantys visoje ES“, – pranešime spaudai cituojamas ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Tyrimas vykdytas ne tik dėl galimai nesąžiningai taikytų kainų, bet ir dėl trukdymo savo klientams diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius – įgyvendinti III energetikos paketo reikalavimus.

„Žinome, kad ir Lietuvai tarp kitų 10 ES valstybių buvo trukdoma įgyvendinti ES III energetikos paketo reikalavimus. Lietuva reformavo savo dujų rinką, dėl to net buvo iškelta investicinė byla, tačiau ieškinį neseniai „Gazprom“ atsiėmė, o arbitražo tribunolas nutraukė bylą. EK pripažinimas, kad „Gazprom“ pažeidžia konkurencinę teisę ES, manau, turės teigiamos įtakos visoms Rytų ir Vidurio Europos šalims – laimės dujų vartotojai“, – sako premjeras.

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis mano, kad Komisijos pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl jo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi ES dujų rinkoje bus naudingas visiems vartotojams.  „Šis sprendimas padarys teigiamą įtaką dujų vartotojams Europoje, nes turėtų būti ištaisyti konkurencijos teisės pažeidimai“, – BNS teigė R.Masiulis.

Pasak jo, EK kaltinimai „Gazprom“ yra teisingas ir seniai lauktas žingsnis.

„Šis sprendimas įtvirtina teisės viršenybės principą ir parodo, kad prieš ES teisę visos kompanijos yra lygios, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuo jų akcininkų“, – teigė energetikos ministras.  

Lietuvai pritaikys didesnę nuolaidą?

Advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ vadovaujančiosios partnerės, advokatės  Jurgitos Judickienės nuomone, jei EK pripažįsta „Gazprom“ piktnaudžiavimą, Lietuva galėtų galvoti, kad ji galimai permokėjo už gamtines dujas arba turėjo jas įsigyti netinkamomis sąlygomis.

Tokiu atveju būtų galima svarstyti kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.   Ir, priklausomai nuo to, kokia buvo sutartis, koks joje numatytas nuostolių atlyginimo mechanizmas, pasirinkti teisinį kelią, kuriuo eiti.

 “Tai galėtų būti arba arbitražinis, arba teisminis ginčas. Kadangi su „Gazprom“ susijusių sutarčių jurisdikcija negali būti nearbitražinė, greičiausiai tai būtų ginčas arbitraže dėl nuostolių atlyginimo. Realiausia, kad su „Gazprom“ niekas nesibylinės.

Greičiausiai pripažinimas, kad Lietuva patyrė nuostolių, tai būtų paskata derėtis: paskaičiuoti nuolaidas ateityje arba pritaikyti tam tikrą kompensavimo mechanizmą“, – lrytas.lt sakė J.Judickienė.  

Advokatės nuomone, kaip sprendimas paveiks Lietuvos ir „Gazprom“ santykius, priklausys nuo to, kiek jis bus griežtas, kiek jame bus apčiuopiamų sankcijų.  

 “Juk bausmė veikia tada, kai realiai pajunti tam tikras pasekmes. O jei tave tik pabara, pripažįsti suklydęs, apsisuki ir elgiesi atitinkamai“, – svarstė J.Judickienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, vadovavęs Vyriausybei tuo metu, kai buvo pateikti skundai dėl „Gazprom“ veiklos tiek Europos Komisijai, tiek arbitražui, irgi mano, kad Lietuvai atsirado dar daugiau galimybių gauti kompensaciją.

 “Sveikiname šį ryžtingą Europos Komisijos žingsnį, kuris turėtų padaryti galą Rusijos dujų monopolininko piktnaudžiavimams Europoje. Tai rodo, kad 2011 m. mūsų pasirinktas būdas priešintis „Gazprom“ manipuliacijoms teisinėmis priemonėmis ima duoti vaisių.

Dabar, kai Komisija oficialiai pripažino, kad „Gazprom“ piktnaudžiavo monopoline padėtimi, gerokai sustiprėja Lietuvos pozicijos Stokholmo arbitraže prisiteisti mums padarytą kelių milijardų litų žalą“, – nurodė A.Kubilius.

Nubausti realia bauda bus sunku?    Tačiau Europos Komisijai realiai nubausti Rusijos koncerną bus sunku, mano kai kurie Lietuvos mokslininkai.    „Tyrimas, kurį atliko Europos Komisija, yra ilgas ir sudėtingas. Nustatyti faktą, kad įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje, yra ne taip sudėtinga, kaip įrodyti, kad įmonė turima dominuojančia padėtimi piktnaudžiauja“, – pastebėjo Kauno technologijos universiteto profesorė Daiva Dumčiuvienė.    Pasak jos, pasikeitus politinei situacijai, ir ES įvedus ekonomines sankcijas prieš Maskvą dėl padėties Ukrainoje, sprendimai dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo gali būti aiškinamas kaip politinis veiksmas.    Rusija, pasak mokslininkės, gali skirtingai reaguoti į Europos Komisijos veiksmus: užsukti čiaupus (tai ypatingai paveiktų tas šalis, kurios šimtu procentų priklauso nuo Rusijos dujų tiekimo), siekti susitarti (vertindama smunkantį įmonės pelną ir ekonominę situaciją); o gal tai gali priversti „Gazprom“ keisti savo verslo praktiką Europoje.

Sujudo „Gazprom“ lobistai

Europos Komisijos sprendimo išvakarėse „Gazprom“ interesus ginantys lobistai Briuselyje bandė tam suteikti politinio atspalvio.

Lobistų bendrovė „G-Plus“ ES sostinėje bandė skleisti versiją, kad taip Europos Komisija dujų koncerną baudžia už Rusijos veiksmus Ukrainoje, rašo „Euobserver“.

Po to, kai pirmadienį pirmasis apie baudą „Gazprom“ paskelbė „Wall Street Journal“, lobistai susisiekė su Briuselyje dirbančiais žurnalistais ir aiškino, kad tai politinis, o ne ekonominis Komisijos sprendimas.

„Gazprom“ lobistai perspėjo, kad Rusija gali imtis griežtesnių veiksmų derybose su Ukraina dėl dujų. Neseniai „Gazprom“ ir Ukrainos valdžia susiderėjo dėl nuolaidos.

„Euobserver“ rašo, kad lobistus „G-Plus“ ir „Gazprom“ sieja maždaug 300-350 tūkstančių eurų vertės sutartis.

Kaltinimus atmeta

Rusijos koncernas „Gazprom“ atmeta Europos Komisijos (EK) kaltinimus dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkose.

EK pateiktas prieštaravimo pareiškimas yra nepagrįstas, rašoma „Gazprom“ pranešime spaudai.

„EK priimtas prieštaravimo pareiškimas yra tik vienas vykdomo antimonopolinio tyrimo etapas ir nereiškia, kad juo „Gazprom“ pripažįstamas pažeidęs kokius nors ES antimonopolinius įstatymus“, – pabrėžiama pranešime.

„Mes tikimės, kad vykdant tyrimą bus tinkamai paisoma mūsų teisių ir teisėtų interesų, vadovaujantis ES ir tarptautine teise. Be to, tikimės, jog bus atsižvelgta į tai, kad „Gazprom“, kurio jurisdikcija yra už ES ribų, yra įmonė, kuriai, vadovaujantis Rusijos įstatymais, yra suteiktos viešai svarbios funkcijos, suteiktas strateginės, valstybės kontroliuojamos organizacijos statusas“, – teigiama pranešime.

„Gazprom" tikisi išeitį iš susidarius padėties rasti vadovaujant ankstesniais Europos Komisijos ir Rusijos vyriausybės susitarimais, abipusiai priimtino sprendimo dėl antimonopolinio tyrimo ieškoti tarpvyriausybiniame lygmenyje“, – pabrėžiama pranešime.

Europos Komisijos (EK) trečiadienį pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ mažiausiai dviem aspektais susiję ir su įmonės veikla Lietuvoje, sako Konkurencijos tarybos vadovas. Vis dėlto Šarūnas Keserauskas pažymi, kad bylai dėl „Gazprom“ Lietuvoje skirtos 35,7 mln. eurų baudos EK sprendimas įtakos neturės.

„Pirmas dalykas, Komisija kelia prieštaravimus dėl to, jog „Gazprom“ sutartyse su dujų pirkėjais numato apribojimus, kad pirkėjai negalėtų perparduoti tų dujų į kitas teritorijas. Dėl šito apribojimo, tik naudodami kitus įrankius, pernai turėjome tyrimą ir mes, kai tyrėme „Gazprom“ atsisakymą suteikti galimybę Lietuvos pirkėjui įsigyti dujų iš Vakarų Europos. Tai buvo ta pati problema, kad „Gazprom“ stengiasi išlaikyti atskiras nacionalines rinkas, kad nebūtų laisvo dujų judėjimo“, – BNS sakė Š.Keserauskas.

Anot jo, su tuo susijusi ir antra problema – „Gazprom“ išlaikant atskiras rinkas, įmonė gali nustatyti aukštesnes kainas atskirose valstybėse.

„Būtent ir buvo Lietuvoje nustatyta, nes Lietuva ir kai kurios kitos valstybės mokėdavo didesnes kainas „Gazprom“, palyginti su kitomis šalimis. To nebūtų galėję daryti, jei Lietuvos pirkėjai būtų galėję nusipirkti dujų iš Vakarų Europos, bet tokiam įsigijimui „Gazprom" trukdė“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos vadovas.

Po dvejus metus trukusio tyrimo taryba pernai birželį „Gazprom“ skyrė 35,7 mln. eurų baudą. Šių metų birželio pradžioje ginčą turėtų pradėti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Š.Keserausko teigimu, EK sprendimas dėl „Gazprom“ veiklos Europoje bylos eigos Lietuvos teismuose nepaveiks.

Prabilo apie kratas Europos Komisija (EK), pareiškusi kaltinimus Rusijos koncernui „Gazprom“ dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkose, pažeidžia Rusijos ir ES bendradarbiavimo susitarimus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.

„ES trečiasis energetikos paketas, reikalaujantis atskirti gamybą, tranzitą, skirstymą ir vartojimą, priimtas, nepaisant galiojusių sutarčių. Toliau tęsiasi bandymai taikyti reikalavimus atgaline data“, – interviu Rusijos radijo stotims sakė S.Lavrovas, komentuodamas EK koncernui „Gazprom" trečiadienį pateiktą prieštaravimo pareiškimą.

„Tai visiškai nepriimtina bent jau todėl, kad mes turime 1999 metais su ES pasirašytą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kurio niekas neatšaukė. Juo šalys įsipareigojo nesiimti veiksmų, kurie blogintų verslo sąlygas. Be to, su kai kuriomis ES narėmis esame pasirašę dvišalius susitarimus dėl investicijų apsaugos, kurios taip pat draudžia bloginti verslo sąlygas“, – pridūrė jis.

Anot Rusijos diplomatijos vadovo, Rusija šioje situacijoje turi pakankamai argumentų savo tiesai apginti.

„Argumentų mes turime. Monopolinį tyrimą EK planavo seniai, buvo ir kratų įmonėse (su „Gazprom“ susijusiose – red.)“, – pabrėžė S.Lavrovas.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad „Gazprom“ bus linkęs tartis.

Iš Rusijos, kurios dujų koncerną „Gazprom“ Europos Komisija apkaltino pažeidus konkurenciją ir parduodant dujas per brangiai, galima sulaukti politinių pareiškimų, mano politologas R.Vilpišauskas.

„Manau, kad ir anksčiau, ir dabar Rusijos vadovybė tai traktuoja kaip politinę bylą, ir dėl to gali būti įvairių politinių komentarų, tačiau, kita vertus, visgi yra nemažai signalų, rodančių, kad „Gazprom“ gali būti linkęs siūlyti susitarti, rasti kompromisą, kad išvengtų galimos didelės baudos. Be to, tos šalys, kurios anksčiau buvo absoliučiai priklausomos nuo dujų iš Rusijos, dabar jau yra irgi kiek kitokioje situacijoje“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.

Jo manymu, Rusijos politikai gali imtis atsakomųjų veiksmų, tačiau jų poveikis būtų menkas.

„Žinoma, gali būti parodomųjų akcijų, kurios būtų skirtos Rusijos gyventojams, ir Rusijos vadovybė labai dažnai tai praktikuoja, parodydama savo kietumą, tvirtumą, savo pozicijos teisingumą šalies gyventojams. Tad kažkas panašaus neatmestina, tačiau klausimas, ar gali būti kokios nors atsakomosios priemonės panaudotos, kurios būtų veiksmingos, įvertinant besikeičiančią gamtinių dujų tiekimo situaciją“, – aiškino politologas.

Tokių priemonių veiksmingumas būtų labai ribotas, tad gali būti apsiribota tik politiniais pareiškimas: „Nors ir jų reikšmė, esant tokiai situacijai tarp Vakarų ir Rusijos dėl situacijos Ukrainoje, gali neatrodyti tokia rimta“.

Anot jo, EK stengiasi pabrėžti, jog tyrimas yra nepolitizuotas.

„Su šia byla dirbantys pareigūnai viešai daug kartų yra pabrėžę, kad tai tokia pat byla, kaip ir kitos, dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ir, jų požiūriu, čia nėra jokios politikos ir ES politikai nedaro jai jokios įtakos“, – tikino R.Vilpišauksas.

EK narė Margrethe Vestager trečiadienį ne kartą pabrėžė, kad „Gazprom" tyrimas nėra politizuotas, nors tokių spekuliacijų gali pasitaikyti. Anot R.Vilpišausko, tokie teiginiai yra skirti Rusijai, kuri įsitikinusi, jog tyrimas – politinis.

„Spėju, kad toks daugkartinis pabrėžimas, kad tai – ne politinė byla, visų pirma susijęs su tuo, kad Rusijos vadovybė mano, kad tai politizuotas procesas ir turbūt šitaip siekiama įtikinti, kad tai byla, nesiskirianti nuo kitų bylų.

Kai kur galima matyti lyginimus su žymiąja byla prieš „Microsoft“, ar neseniai vykusia byla prieš „Google“. Bet turime pripažinti, kad daugeliui ES valstybių, kurios patyrė manipuliacijų energetikoje, ši byla yra labai svarbi ir ji turi reikšmingą politinį atspalvį“, – sakė politologas.

Jo nuomone, ši byla politine prasme svarbi Vidurio ir Rytų Europos šalims, nes kurį laiką tyrimas buvo pristabdytas.