Šioje pataisoje, kuriai pritarė 338 EP nariai, nepritarė 319, o susilaikė 42, teigiama: „Parlamentas mano, kad hidraulinio ardymo vykdymas Sąjungoje kelia riziką ir neigiamas pasekmes klimatui, aplinkai ir visuomenės sveikatai ir dėl jo kyla grėsmė, kad nebus pasiekta ilgalaikio ES anglies dioksido kiekio mažinimo tikslo; taip pat mano, kad atsižvelgiant į ribotas netradicinių rūšių kuro galimybes prisidėti patenkinant būsimus ES energijos poreikius, taip pat į aukštas investicijų ir eksploatavimo išlaidas, hidraulinis ardymas nėra perspektyvi technologija; todėl ragina valstybes nares neleisti naujos veiklos, kuri apimtų netradicinių rūšių kuro žvalgymą ar gavybą ES, kol nebus įrodyta, kad jis saugus gamtai, piliečiams ir darbuotojams.“
Priėmus šią pataisą, už A.Saudargo parengtą rezoliuciją balsavo 277 EP nariai, 315 buvo prieš, o 111 susilaikė.
Antradienio vakarą surengtoje diskusijoje šia tema kalbėjo ir keletas Lietuvoje išrinktų europarlamentarų.
„Be geresnės komunikacijos, bendradarbiavimo ir kalbėjimo vienu balsu su trečiosiomis šalimis Europa negalės užtikrinti bendros energetikos politikos ir energetinio saugumo. Privalome pasiekti, kad solidarumas [..] būtų ne vien tik žodžiai, bet konkretūs veiksmai“, – kalbėjo EP pranešėjas A. Saudargas (Europos liaudies partija). Jis ragino ypatingą dėmesį skirti tiekėjų įvairinimui, taip pat vietos energijos gamybos didinimui ir skatinimui. „Turime ir galime naudoti vietos išteklius – iškastinį kurą, atsinaujinančius energijos šaltinius bei pažangias technologijas“, – akcentavo jis, ragindamas kartu „neužmiršti, kad Europoje vis dar yra energetinių salų, kurias būtina integruoti į Europos tinklus“.
„Gilėjanti įtampa tarp Europos Sąjungos ir Rusijos siunčia rimtą signalą visai ES kuo skubiau sukurti visiškai sujungtą, integruotą ir sukrėtimams atsparią energetikos sąjungą“, – pažymėjo Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai). Pasigedęs regioninio požiūrio energetinio saugumo srityje, jis atkreipė dėmesį į būtinybę sinchronizuoti Baltijos regiono elektros tinklus su likusios ES tinklais. Z. Balčytis taip pat apgailestavo, kad „iki šiol nebuvo imtasi veiksmų politiškai remti tas valstybes nares, kurios ir toliau nori naudoti ar vystyti branduolinę energetiką“.
Savo ruožtu Bronis Ropė (Žalieji) kritiškai vertino branduolinės energijos ateitį ir pageidavo „ryžtingesnio raginimo atsisakyti ištikimybės praėjusio amžiaus artefaktams: didelę žalą galinčiai kelti branduolinei energetikai bei didelę žalą darančiai iškastiniu kuru paremtai energetikai“. Paprašytas patikslinti savo poziciją dėl branduolinės energijos jis pažymėjo: Gamybos metu, jeigu nėra avarijų, viskas gerai. Bet kaip paskui išspręsti panaudoto kuro, branduolinių atliekų klausimus? Šiandien Europoje atsakymo nėra, yra tik sprendimas penkiasdešimčiai metų. O kas toliau?“.
Antanas Guoga (Liberalai ir demokratai) kvietė nuo strategijų pereiti prie konkrečių veiksmų.
„Šiandien trijų ES valstybių elektros rinkos priklauso nuo išorinio tiekėjo – Rusijos. Tai didina techninį pažeidžiamumą, taip pat, atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją, sumažina energetinio saugumo lygį“, – teigė europarlamentaras. Jis kartu pažymėjo, kad atspariai energetinei sąjungai nepakanka vien tik infrastruktūros, o būtinas ir sinchronizavimas. „Mums reikia solidarumo, bendradarbiavimo ir europinio požiūrio tarp ES valstybių, kuris leistų užbaigti šią nepriimtiną situaciją“, – sakė A.Guoga.
