Šalys jau anksčiau yra pateikusios savo pozicijas raštu. Žodinis nagrinėjimas – dar vienas svarbus etapas, kuriame šalys galėjo išsakyti savo argumentus, taip pat buvo apklausti liudytojai ir ekspertai. Pasibaigus žodiniam nagrinėjimui, šalys turės iki rugsėjo pabaigos pateikti trumpus argumentų bei dokumentų apibendrinimus (post-hearing brief). Tuomet arbitražo teismas pradės svarstymą, po kurio skelbs sprendimą dėl Lietuvos ieškinio. Šio sprendimo laukiama kitąmet.
„Lietuva siekia, kad „Gazprom“ atlygintų žalą, kurią Lietuvos vartotojai patyrė dėl ne vienerius metus taikytos nesąžiningos dujų kainos. Manau, kad mūsų pateikti argumentai yra pakankamai stiprūs. „Gazprom“ buvo įsipareigojęs tiekti Lietuvai dujas už sąžiningą kainą, tačiau šio įsipareigojimo nesilaikė. Todėl mes visi permokėjome už dujas. Vartotojams padaryta žala turi būti atlyginta – būtent to mes ir siekiame arbitraže“, – kalbėjo energetikos ministras R. Masiulis.
Ieškinį Stokholmo arbitražui dėl koncerno „Gazprom“ taikytos nesąžiningos gamtinių dujų kainos Lietuva pateikė 2012 metais. 2004 metais įsigydamas dalį bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų Rusijos koncernas „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti Lietuvai dujas už sąžiningą kainą. Tačiau nuo to laiko kaina buvo ne kartą didinama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. 2011 metais „Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir Latvijai, bet ne Lietuvai, nes pastaroji įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą.
Tarptautinių energetikos ekspertų vertinimu, per visą laikotarpį už dujas permokėta suma siekia beveik 1,4 mlrd. eurų.
