Gresia blogiausi metai
„Šie metai gali būti blogiausi „Gazprom“ istorijoje. Pusmečio rezultatai parodė, kad kompanija gerina ir dujų gavybos, ir eksporto antirekordus“, – įspėjo leidinys „Komersant“.
Oficialiai paskelbti duomenys itin liūdni. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, dujų gavyba susitraukė 13,1 proc. – iki 209 mlrd. kubinių metrų, eksportas – 12,9 proc. – iki 88,5 mlrd. kubinių metrų.
Net ir Ekonominės plėtros ministerija įspėjo, kad šįmet Rusijos dujų eksportas kris ne mažiau kaip 5,5 proc., o juk užsieniui tiekiamų dujų kaina sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, palyginti su pernai.
Teoriškai „Gazprom“ dujų pakaktų visai Europai, nes per metus rusai jų gali išgauti apie 620 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau kam jas parduoti?
Daugelis ES šalių ėmė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Net ir Ukrainos „Naftogaz“ per pusmetį jų įsigijo tik 3,7 mlrd. kubinių metrų, nors dar prieš metus nusipirko net 14 mlrd.
Investicijos nuėjo vėjais
Koncerno vadovybė kaltinama be reikalo iššvaisčiusi milžiniškas sumas. Strėlės lekia būtent į A.Milerio, kuris „Gazprom“ vadovu tapo dar 2002 metais, pusę.
Jis kaltinamas dėl klaidingų dujų paklausos Europos rinkoje iki 2020-ųjų prognozių.
Tikėdamasi, kad ji nuolat augs, koncerno vadovybė skyrė 1,7 trilijono rublių (dabartiniu kursu – 256 mlrd. eurų) telkiniams Jamalo pusiasalyje Vakarų Sibire naudoti bei dujotiekiui iš jo tiesti. Tik dabar tų dujų niekam nereikia.
Briuseliui sužlugdžius „South Stream“ dujotiekio tiesimą rusai irgi skaičiuoja nuostolius – mat 56 mlrd. rublių (0,84 mlrd. eurų) buvo skirta įmonėms užsienio šalyse įsigyti, o dar 130 mlrd. rublių (1,96 mlrd. eurų) sumokėta už vamzdžius.
Neaiški ir dujotiekio į Turkiją ateitis. Neseniai nutraukta sutartis su rangovu – Italijos kompanija „Saipem“. Pastaroji dabar reikalauja daugiau nei 50 mlrd. rublių (750 mln. eurų) netesybų.
Be to, laiku nenumačiusi skalūnų revoliucijos JAV, Rusijos bendrovė turėjo atidėti planus naudoti Shtokmano dujų telkinį Barenco jūroje, nors jam jau buvo užsakytos dvi platformos, kainavusios 59 mlrd. rublių (890 mln. eurų).
Koncernas gali subyrėti
Daugelį šių nesėkmių buvo galima numatyti dar prieš penketą metų, tačiau „Gazprom“ į tokias galimybes nekreipė dėmesio.
„Dabar pildosi blogiausias scenarijus, apie kurį kaip apie pagrindinį prieš keletą metų niekas rimtai net nekalbėjo“, – sakė bendrovės „Vygon Consulting“ analitikė Marija Belova.
Ką ir kalbėti apie paties koncerno įvaizdį: juk net Turkmėnija pateikė jam pretenziją, nes „Gazprom“ nuo šių metų pradžios niekaip nepadengia skolos šiai valstybei už iš jos perkamas dujas.
Prasta monopolininko padėtimi gali pasinaudoti didžiausia Rusijos naftos pramonės kompanija „Rosneft“, kuri neslepia ambicijų įsibrauti į dujų verslą. Ši įmonė siekia, kad „Gazprom“ netektų išskirtinių teisių eksportuoti rusiškas dujas.
Maža to, vyriausybės kontroliuojama „Rosneft“ norėtų, kad dujų tranzito verslas išvis atitektų nepriklausomai bendrovei. Jeigu tokie planai būtų įgyvendinti, „Gazprom“ paprasčiausiai subyrėtų į gausybę atskirų įmonių.