Išdėliotų per visus metus
Pasak energetikos ministro Roko Masiulio, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo
infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15–20 mln.
eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį
laikotarpį.
R.Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų
dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc.
– maždaug 20 mln. eurų sumažinti terminalo dedamąją.
„Žinodami, kad laivas išperkamas (po 10 metų – BNS), mes
dalį kaštų, kurie būtų sumokėti per nuomos laikotarpį,
išdėstytume per vėlesnį laikotarpį ir išlygintume tuos kaštus.
O tai leistų sumažinti apie 25 proc. SGD terminalo dedamąją“, –
BNS sakė R.Masiulis.
Jis aiškino, kad „Klaipėdos naftai“ pasiskolinus 300 mln.
eurų iš jų būtų dengiama dalis terminalo dedamosios lėšų. Tokiu
atveju verslui ir gyventojams nereikės didesnės dalies šių lėšų
sumokėti per pirmuosius 10 metų, kai laivas nuomojamas – su tuo
susiję finansiniai srautai bus paskirstyti per maždaug 30 metų.
„Mes tada paimame ir išdėliojame per visą laivo naudingo
tarnavimo laikotarpį (30–35 metus – BNS) kaštus vietoje to, kad tam
tikra didesnė dalis būtų išdėliota per pirmus 10 metų“, – BNS
aiškino ministras.
Norėtų, bet negali
Premjerui pareiškus, kad ketinama išsipirkti laivą iš norvegų,
jo atstovė spaudai pridūrė, kad tai būtų galima padaryti tik po 10 metų.
Lietuva suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą ketina išpirkti ne dabar, o po
dešimties metų, kadangi laivo savininkė Norvegijos „Hoegh LNG“
nesutinka parduoti laivo anksčiau nei numatyta sutartyje.
Dėl to Vyriausybė ketina išpirkti laivą pagal sutartį,
pasibaigus dešimties metų trukmės nuomos terminui, o dėl to
galutinai bus apsispręsta rudenį.
„Išpirkti dabar laivo nėra galimybių, kadangi „Hoegh LNG“
nori toliau nuomoti jį. Todėl dabar Vyriausybė renkasi galimybę
išpirkti laivą po 10 metų, kaip numatyta sutartyje, tačiau tam
reikia ruoštis jau dabar“, – BNS sakė premjero atstovė Evelina
Butkutė-Lazdauskienė.
Premjeras Algirdas Butkevičius LRT radijui teigė, kad tikslas
yra sumažinti terminalo sąnaudas, todėl ketinama išpirkti laivą
po dešimtmečio. Jį būtų galima nuomoti iki 30 metų, tačiau
išpirkus, Vyriausybės skaičiavimu, būtų sutaupyta apie 70 mln.
eurų.
„Kai gavome atsakymą, kad kol kas jie („Hoegh“ – BNS)
nesiruošia to laivo parduoti. Mūsų kitas tikslas yra – mes siekiame
sumažinti terminalo eksploatavimo sąnaudas.
Buvo apsispręsta, kad rudenį galutinai bus priimti kai kurie teisės aktai. Dabar visos
SGD terminalo sąnaudos yra įtraukiamos į gamtinių dujų teikimo
saugumo papildomą dedamąją dalį prie gamtinių dujų kainos. Ir
įvertinus nuosekliai, tai yra labai svarbu mažėjant gamtinių dujų
vartojimui ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, matome, kad
infrastruktūros kaštų dalis gali augti, todėl ir skubėjome
organizuoti tuos pasitarimus – turime galvoti, kaip naštą
sumažinti“, – antradienį LRT radijui teigė premjeras.
Skolintųsi 300 milijonų eurų
Numatoma, jog SGD terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos
nafta“ jau šiemet pasiruoš pirkti iki 300 mln. eurų ilgalaikę
paskolą. Galutinis sprendimas bus priimtas rudenį, įvertinus visas
aplinkybes, atlikus pasiruošimo darbus.
Jau ir anksčiau buvo pasklidę kalbų, kad praėjusių metų spalio 27 dieną į Klaipėdą atplaukęs laivas gali būti išpirktas iš norvegų. Šiuo metu jis yra nuomojamas dešimčiai metų.
Kaip antradienio rytą interviu LRT radijui sakė Ministras
Pirmininkas, toks sprendimas priimtas pirmadienį vykusiame
darbiniame komisijos dėl SGD posėdyje, kuriame svarstytas klausimas
dėl laivo išpirkimo.
„Ankstesniame mūsų komisijos posėdyje buvo iškeltas ir
suformuluotas klausimas „Klaipėdos naftai“, kad gal būtų galima jau
mūsų laivą išpirkti labai greitai, o, jeigu negalėsime išpirkti
artimiausiu metu, ateinančiais metais, tai tada buvo numatytas
kitas modelis, apie kurį mes vakar ir kalbėjome, kai gavome
atsakymą iš kompanijos, kad kol kas jie nesiruošia to laivo
parduoti“, – interviu LRT radijui sakė premjeras.
A.Butkevičiaus teigimu, jau šiais metais „Klaipėdos nafta“
ketina skolintis finansų rinkose, kurios dabar palankios. Pasak jo,
įvertinta laivo išpirkimo galimybė po 10 metų, nors pradedama
ruoštis šiais metais, „Klaipėdos nafta“ šiemet turėtų paskelbti
konkursą pirkti iki 300 mln. eurų ilgalaikę paskolą SGD
laivo-saugyklos finansavimui, kuri būtų pasirašoma tik priėmus
atitinkamus teisės aktus.
„Galutinį sprendimą mes esame suplanavę, tai bus
įgyvendinta jau šį rudenį“, – teigė premjeras.
Leistų sutaupyti?
Pasak A.Butkevičiaus, skaičiuojama, kad tai leistų Lietuvai
sutaupyti apie 70 mln. eurų per 30 metų, SGD tarifas galėtų
sumažėti nuo 15 iki 20 mln. eurų jau kitais metais.
294 m ilgio dujovežį-saugyklą 2014 m. pastatė Pietų Korėjos
kompanija „Hyundai Heavy Industries“, jis šiuo metu priklauso
Norvegijoje registruotai įmonei „Hoegh LNG“, kuri laivui
suprojektavo išdujinimo įrangą, teikia priežiūros ir operavimo
paslaugas. Pagal dabar galiojančią sutartį, laivą Lietuva 10 metų
nuomosis už maždaug 516 tūkst. litų per dieną, praėjus šiam laikui
numatyta galimybė laivą išpirkti.
Energetikos ministras Rokas Masiulis anksčiau yra sakęs, kad nuomotis laivą buvo logiškas sprendimas.
Taip jis atkirto kritikams, kad Lietuva iš karto turėjo pirkti, o ne nuomoti dujų saugyklą.
„Pirkti tokį laivą, kokį dabar turime Klaipėdoje, neturėjome jokios galimybės, nes tokie laivai yra tik nuomojami. Mes vieninteliai pasaulyje išsiderėjome galimybę laivą-saugyklą vėliau įsigyti. Net jei būtų buvusi galimybė tokį objektą pirkti ir po to projektuoti, mano sprendimas būtų buvęs toks pats – nuomoti“, – yra sakęs R.Masiulis.