Dujų terminalo išlaikymo našta užguls visų pečius

Energetikos ministerija pasiūlė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) perteklių parduoti už rinkos kainą, o skirtumą tarp jos ir realios įsigijimo kainos užkrauti ant visų vartotojų pečių. Tai pribloškė energetikos specialistus ir sutrikdė verslininkus.

SGD terminalas jau davė Lietuvai naudos, tačiau įspėjimai, kad jis pernelyg didelis, spėjo pasitvirtinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
SGD terminalas jau davė Lietuvai naudos, tačiau įspėjimai, kad jis pernelyg didelis, spėjo pasitvirtinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Jankauskas: „Primesti padengti kainų skirtumą vartotojams neteisinga.“
V.Jankauskas: „Primesti padengti kainų skirtumą vartotojams neteisinga.“
Daugiau nuotraukų (2)

Artūras Jančys („Lietuvos rytas“)

Aug 21, 2015, 2:34 PM, atnaujinta Oct 19, 2017, 3:07 PM

Energetikų ir ne iš valdžios malonės duoną valgančių ekonomistų būgštavimai, kad SGD terminalas, nors būtinas dėl politinių priežasčių, yra nuostolingas ūkiniu atžvilgiu, pasitvirtina.

Specialistai ne kartą įspėjo, kad terminalas per didelis ir tokio dujų kiekio Lietuvai nereikia, o parduoti perteklių bus nuostolinga dėl rinkos sąlygų.

Energetikos ministerijos siūlomas dujų pajėgumų modelis – dar vienas bandymas suktis iš padėties, užkraunant terminalo išlaikymo naštą ant dujų vartotojų pečių.

Svarstyti pateiktame SGD terminalo įstatymo pakeitimo projekte išlieka prievolė energetikos įmonėms, kurių kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), tam tikrą dujų kiekį pirkti iš terminalo.

Tiktai dabar dujų įsigijimo sąnaudos bus skaičiuojamos pagal VKEKK nustatytą dujų rinkos kainą.

Skirtumą dengs vartotojai

Energetikos ministerijos siūlomas pajėgumų modelis numato, kad terminalui dujas iš norvegų bendrovės „Statoil“ perkanti Lietuvos įmonė „Litgas“ perteklių galėtų parduoti užsienio rinkoje.

Iš pažiūros tai teisinga komercinė taktika. Tačiau naujasis modelis numato, kad norvegiškos dujos būtų parduodamos už rinkos kainą, kuri gali būti mažesnė už įsigijimo.

Skirtumą dengtų visi gamtinių dujų vartotojai. Tiksliau, centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, kuriems ji gaminama naudojant gamtines dujas.

Tačiau prievolė dengti kainų skirtumą tektų ir tiems vartotojams, kuriems didžioji šilumos dalis gaminama naudojant biokurą. Iki šiol už dujas buvo mokama tiek, kiek jų suvartojama.

Pagal peršamą modelį, jei katilinė tik išlaikiusi dujinį katilą kaip atsarginį ar papildomą pajėgumą stojus šalčiams, šilumos vartotojas jau turi mokėti už kainų skirtumą.

Dujų kaina tik kils?

Paprastai tariant, jei brangiai pirkusi norvegiškas dujas „Litgas“ jas parduos pigiau (rinkos kaina) užsienio valstybei, užsienietis trins iš džiaugsmo rankas, o kainų skirtumą iš savo kišenės Lietuvoje dengs ir namus šildanti šeima, ir didelė gamykla.

„Anksčiau tik šilumą gaminančios įmonės turėjo pakelti terminalo išlaikymo naštą, o dabar ji permesta ant visų vartotojų. Ir net tų, kurie dujų išvis nevartoja. Nemanau, kad tai teisinga.

Įdiegti galios modelį – teisingas sumanymas, mes, energetikai, tam jau seniai pritarėme.

Bet primesti padengti dujų kainų skirtumą vartotojams neteisinga“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas.

Jis teigė, kad toks modelis veikiau padidins, o ne sumažins dujų kainą, kaip žada Vyriausybė.

Galimybės rinktis neliko

Mokslininkas pritarė tam, kad terminalo dedamoji būtų skaičiuojama pagal dujų jungčių pajėgumus, o ne pagal įsigyjamų dujų kiekį.

Tačiau suskystintųjų dujų kainų skirtumas mažina konkurenciją ir galimybę pasirinkti.

„Kai buvo statomas terminalas, buvo tikinama, esą turėsime rinką, galėsime pasirinkti, iš kur pirkti dujas.

O nutiko taip, kad nėra jokio pasirinkimo: jei teks pirkti tik brangias dujas, tai jas ir pirksime“, – teigė V.Jankauskas.

Kiek brangtų dujos įdiegus pajėgumų modelį, energetikas nesiėmė spėlioti. Mat dalis sutarties su norvegais sąlygų ir kainos formulė slepiama po konfidencialumo skraiste.

Greta abejonių keliančio pajėgumų modelio Energetikos ministerija siūlo dar vieną savotišką dovaną – apkrauti skolomis ateities kartas.

Ministerija pasiūlė SGD terminalo operatoriui pasiskolinti finansų rinkoje 300 mln. eurų, kuriais būtų dengiamos terminalui išlaikyti būtinos sąnaudos ir po 10 metų išpirktas terminalo laivas „Independence“.

Keista ministro logika

Siūlymas klampinti mokesčių mokėtojus į skolas grindžiamas tuo, kad šiuo metu bankai už paskolas ima labai mažas palūkanas. Tačiau nutylima, kad palūkanos po 5 ar 10 ir tuo labiau po 15 ar 30 metų tikrai nebus tokios pat kaip šiemet.

Toks energetikos ministro Roko Masiulio sumanymas ne gudresnis už girtuoklio, kuris pasiima paskolą iš greitųjų kreditų bankelio puotai surengti, o grąžinti skolą palieka vaikams ir anūkams.

Kitaip elgiasi Norvegija, kuri dalį pelno už brangiai parduotas dujas (taip pat ir Lietuvai) atideda juodai dienai, kaupdama specialų fondą.

LPK direktoriaus pavaduotojas V.Jankauskas sakė, kad skolintis už mažas palūkanas būtų prasminga tik tuo atveju, jei būtų aišku, kad terminalas bus reikalingas daug dešimtmečių į priekį.

„Juk po 10 metų, pasibaigus sutarties su norvegais laikui, gali paaiškėti, kad mums to laivo nebereikia, kad ūkiniu atžvilgiu netikslinga jį išlaikyti.

Ir ką, tuomet liksime su nereikalingu laivu ir skolų už jį kupra?“ – svarstė energetikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.