„Techniškai infrastruktūra jau yra, labai svarbus dujotiekio statybos projektas bus baigtas šių metų pabaigoje – Klaipėdos- Kiemėnų dujotiekis, kuris fiziškai užtikrins, kad Latvijos link pajėgumai būtų pakankami.
Dabar viskas priklauso nuo kainų, nes kainos yra svarbus faktorius Mums reikia ne tik stabilaus tiekimo, mums taip pat reikia tiekimo už konkurencingą kainą“, – ketvirtadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė Dana Reizniece-Ozola, susikusi su Lietuvos energetikos ministru Roku Masiuliu ir apžiūrėjusi SGD terminalą.
Pasak jos, Klaipėdos SGD terminalas užtikrina ir Latvijos energetinį saugumą.
R.Masiulis tikino, kad kliūčių Latvijai pirkti dujas iš Lietuvos nėra.
„Realių kliūčių nėra, yra tiesiog inercija. Dujų verslas yra planuojamas daugybę metų į priekį, daug įmonių dar turi galiojančias sutartis su „Gazprom“ ir reikia laukti, kol jos nustos galioti arba ras būdų, kaip jas nutraukti“, – tikino energetikos ministras.
Reali galimybė Latvijos dujų vartotojams įsigyti dujų iš Klaipėdos terminalo turėtų atsirasti po iki 2017 metų balandžio, kai Latvija liberalizuos dujų rinką pagal Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketą. Tai ji padarys paskutinė iš Baltijos valstybių.
Šiemet turi būti baigta ir dujų jungties su Latvija plėtra – 63,7 mln. eurų vertės 110 kilometrų ilgio ir 80 centimetrų skersmens (dabar – 30 cm) antroji jungtis nuo Klaipėdos iki Kuršėnų leis iš SGD terminalo pergabenti 80 proc. Baltijos valstybių dujų poreikio.
