„Techniškai infrastruktūra jau yra, labai svarbus dujotiekio
statybos projektas bus baigtas šių metų pabaigoje – Klaipėdos-
Kiemėnų dujotiekis, kuris fiziškai užtikrins, kad Latvijos link
pajėgumai būtų pakankami.
Dabar viskas priklauso nuo kainų, nes kainos yra svarbus faktorius Mums reikia ne tik stabilaus tiekimo, mums taip pat reikia tiekimo už konkurencingą kainą“, –
ketvirtadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė Dana Reizniece-Ozola,
susikusi su Lietuvos energetikos ministru Roku Masiuliu ir
apžiūrėjusi SGD terminalą.
Pasak jos, Klaipėdos SGD terminalas užtikrina ir Latvijos
energetinį saugumą.
R.Masiulis tikino, kad kliūčių Latvijai pirkti dujas iš
Lietuvos nėra.
„Realių kliūčių nėra, yra tiesiog inercija. Dujų verslas
yra planuojamas daugybę metų į priekį, daug įmonių dar turi
galiojančias sutartis su „Gazprom“ ir reikia laukti, kol jos
nustos galioti arba ras būdų, kaip jas nutraukti“, – tikino
energetikos ministras.
Reali galimybė Latvijos dujų vartotojams įsigyti dujų iš
Klaipėdos terminalo turėtų atsirasti po iki 2017 metų balandžio,
kai Latvija liberalizuos dujų rinką pagal Europos Sąjungos
Trečiąjį energetikos paketą. Tai ji padarys paskutinė iš
Baltijos valstybių.
Šiemet turi būti baigta ir dujų jungties su Latvija plėtra –
63,7 mln. eurų vertės 110 kilometrų ilgio ir 80 centimetrų
skersmens (dabar – 30 cm) antroji jungtis nuo Klaipėdos iki
Kuršėnų leis iš SGD terminalo pergabenti 80 proc. Baltijos
valstybių dujų poreikio.