Iš naujausių valstybių narių prognozių matyti, kad įgyvendindama dabartines priemones ES iki 2020 m. išmetamą kiekį turėtų sumažinti net 24 proc., o jei bus imtasi papildomų, valstybėse narėse jau numatomų, priemonių – 25 proc.
Be to, ES jau siekia savo 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo bent 40 proc. tikslo – tai ES indėlis siekiant naujo visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos, kuris gruodį turi būti sudarytas Paryžiuje.
Už klimato politiką ir energetiką atsakingo ES Komisijos nario Miguelio Ariaso Cañete teigimu, rezultatai akivaizdūs: 1990–2014 m. Europai pavyko sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 23 proc., nors Europos ekonomika tuo pačiu laikotarpiu išaugo 46 proc.
„Nuolat rodėme, kad klimato apsauga ir ekonomikos augimas yra visiškai suderinami. Tai aiškus signalas prieš Paryžiaus klimato konferenciją, kad Europa laikosi savo įsipareigojimų ir kad jos klimato ir energetikos politika tinkama. Be to, jau ėmėmės pirmų priemonių įgyvendinti savo Paryžiaus pažadą – šiais metais pateikti nauji pasiūlymai“, – sakė Miguelio Ariaso Cañete.
Europos aplinkos agentūros vykdomasis direktorius Hansas Bruyninckxas pridūrė: „Europos pastangos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir investuoti į efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančiąją energiją davė apčiuopiamos naudos. Mūsų ataskaita rodo, kad ES sėkmingai įgyvendina savo 2020 m. klimato tikslus. Iš jos taip pat matyti, kad norint pasiekti 2030 m. ir 2050 m. išsikeltus ilgalaikius tikslus reikia, kad iš esmės pasikeistų energijos gamybos ir vartojimo būdai Europoje.“
Sėkmingai įgyvendinamas 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas
Iš EAA ataskaitos matyti, kad, remiantis tarpiniais 2014 m. įverčiais, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo 4 proc. Tai iš dalies lėmė neįprastai šiltas oras, dėl kurio sumažėjo energijos paklausa. Todėl 2014 m. Europos Sąjungoje išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo 23 proc. mažesnis nei 1990 m. lygis.
Iš naujausių valstybių narių prognozių(Prognozės buvo parengtos prieš gaunant 2014 m. įverčius) matyti, kad taikydama dabartines priemones ES iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį turėtų sumažinti 24 proc., o jei bus imtasi papildomų, valstybėse narėse jau numatomų, priemonių, – 25 proc. Todėl ES taip pat sėkmingai siekia antrojo įsipareigojimų laikotarpio (2013–2020 m.) Kioto protokolo tikslo.
Pažanga įgyvendinant 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą
Prognozuojama, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų mažėti ir po 2020 m., bet lėčiau.
Remiantis valstybių narių pateiktomis prognozėmis, dėl planuojamo sumažinimo išmetamųjų teršalų kiekis 2030 m. turėtų sumažėti nuo 27 proc. (taikant dabartines priemones) iki 30 proc. (taikant papildomas priemones, kurias jau planuoja valstybės narės), palyginti su 1990 m. lygiais.
Todėl, kad iki 2030 m. būtų pasiektas 40 % išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslas, reikės įgyvendinti naujas politikos priemones. Kaip Komisijos Pirmininkas J. C. Junckeris nurodė savo pranešime apie Europos Sąjungos padėtį, kad būtų įgyvendinti ES 2030 m. tikslai, Europos Komisija jau ėmėsi pirmosios teisėkūros priemonės – pasiūlė persvarstyti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS).
