„Matome savo 25 metų kelią, kai buvome šantažuojami
didžiausiomis kainomis už elektros energiją, už dujas. Ir todėl
sugebėjome ir patys, ir kartu su savo kaimynais, ir Europos Sąjunga
nuspręsti, kad energetinės salos visų Baltijos šalių yra labai
blogai, nes tai ne tik nestiprina, o atvirkščiai, pakerta politinį
saugumą ir ekonominį saugumą, ir nepriklausomybę. Todėl tai, kad
po SGD terminalo praeitą gruodį po metų atidarome jungtis su
Švedija ir Lenkija, be jokios abejonės, tai ne tik mūsų, bet ir
visos Europos strateginis pasiekimas“, – pirmadienį LRT radijui
sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, sujungus Baltijos šalis elektros jungtimis su
Skandinavija ir su Vakarų Europa, elektra nebegalės būti naudojama
kaip politinio spaudimo įrankis.
„Tai reiškia, kad jau net tik dujų įrankis, bet ir elektros
įrankis jau nebebus naudojamas ir negalės būti naudojamas įtakoti
mūsų valstybės raidą, pirkti mūsų politikus ir mūsų
visuomenę. (...) Todėl aš ir didžiuojuosi, ir džiaugiuosi, kad
esame tvirtesni, pasidėjome labai tvirtą ekonomikos augimo pagrindą
ir mus išmušti iš šito kelio tikrai niekam nepasiseks“, –
kalbėjo šalies vadovė.
Lietuvos prezidentės teigimu, sukurti energetines jungtis
Baltijos jūros regione Europos Sąjunga nusprendė 2008 metais, jos
panaikins energetines salas regione.
„Dabar turime bendrą Europos energetinę politiką, einame
labai sparčiu žingsniu į energetinę sąjungą. (...) Kuriame
galutinai integruotą europinę energetikos rinką ir būtiną
infrastruktūrą, ir tai yra strateginiai visos Europos ir Baltijos
šalių pasiekimai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pirmadienį Vilniuje vyks iškilminga simbolinė elektros
jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimo ceremonija.
370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“
jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai
skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo
ES, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“
ir PSE.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ –
pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink
Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o
galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų.
Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė
Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes. Projektą kartu
įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos
operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“.
Jungtys yra Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkų
sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagal šį planą, sukūrus tinkamą
energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione tolimesnis
žingsnis būtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su
kontinentinės Europos tinklais.