Šiluminės elektrinės šildymo sezono įkarštyje turbūt dar niekas pasaulyje nėra uždaręs. Vilnius bus pirmas toks miestas.
Ar taps Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė didžiuliu metalo laužo kalnu? Atrodo, kad nuosprendis šiam milžiniškam objektui jau pasirašytas, nes jis stabdomas nuo sausio 1-osios.
Protinga taip viduržiemį elgtis su daugybe milijonų kainavusia elektrine? Kodėl ji uždaroma neparengus ateities planų? Kas stos į atleistų patyrusių elektrinės darbuotojų vietą pagaliau apsisprendus dėl tolesnės jos veiklos?
Tai – svarbiausi klausimai, į kuriuos atsakymų vis dar nėra, nors laiko jiems spręsti liko kiek daugiau nei dvi savaitės. O energetikai ironizuoja, kad trečioji pagal dydį Lietuvos elektrinė po Naujųjų metų taps šilumos skirstymo punktu.
Sugalvojo vertinti turtą
Ši elektrinė prie Gariūnų gamino ne tik šilumą, bet ir elektros energiją.
Kad tokios kogeneracinės jėgainės, gaminančios ir elektrą, bus stabdomos, buvo žinoma seniai. Tačiau kaip protingai, šeimininkiškai elgtis su tokiu didžiuliu objektu? Į tai iki šiol neatsakyta.
Įmonė „Vilniaus energija“ dar spalio mėnesį paskelbė, kad nuomojamą elektrinę grąžins, Vilniaus šilumos tinklai deklaravo, jog perims turtą.
Tačiau pastarosiomis dienomis užvirė košė – mat Vilniaus šilumos tinklai atsisakė perimti elektrinę, o savivaldybė pareiškė, kad dar reikia spręsti turto perdavimo klausimus.
„Negalime perimti turto neįvertinę jo techninės būklės. Natūralu, kad tokį darbą turėtų atlikti kvalifikuotas ekspertas. Šią nuomos sutarties nuostatą puikiai žino ir „Vilniaus energija“.
Artimiausiu metu skelbsime šios paslaugos viešąjį pirkimą“, – staiga ėmė aiškinti Vilniaus šilumos tinklų direktorius Mantas Burokas.
Tai nustebino „Vilniaus energijos“ prezidentą Liną Samuolį: „Kodėl pastaruosius du mėnesius girdėjome viešas savivaldybės valdininkų kalbas apie derybas dėl tolesnio elektrinės likimo, tačiau likus vos trims savaitėms iki elektrinės uždarymo atsisakoma perimti turtą?“
Naujų specialistų nesuras
Likimo ironija – 1983 metais iškilmingai paspausdamas mygtuką elektrinės veiklą pradėjo pirmasis jos direktorius Rimvydas Rukšėnas.
2016-aisiais elektrinę sustabdys jo sūnus – jis budės pirmąją Naujųjų metų naktį.
„Gal elektrinė žiemą uždaroma, kad kūnas greičiau atšaltų?“ – su pagieža juokavo ir elektrinės pamainos vadovas Vidas Bauševičius.
Kaip ir kitiems patyrusiems darbuotojams, tris dešimtmečius elektrinėje išdirbusiam specialistui netrukus ją teks palikti.
Jeigu naujieji šeimininkai po kurio laiko sugalvos vėl užkurti elektrinę?
„Elektrinės valdymo sistema neturi analogų. Nėra nei treniruoklio, nei bandomosios programos. Sistemą moka valdyti tiktai keliolika žmonių. Daugiau jų nėra“, – tvirtino V.Bauševičius.
Jo žodžiais, tie, kurie aiškina, kad atvažiuos į pagalbą specialistai iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose, visiškai nieko nesupranta apie energetikos valdymą.
O klaidos elektrinėje kainuoja milžiniškus pinigus. Tarkime, vieno energijos gamybos bloko sustabdymas – 30 tūkst. eurų. Kad įvyktų klaida, užtenka paspausti ne tą mygtuką.
Šilumos seniai nešvaisto
Kaip atrodo elektrinė, kuri netrukus nutrauks veiklą? Jos teritorijoje driekiasi geltoni ir pilki vamzdžiai.
Geltonu vamzdžiu atkeliauja dujos. Iš nemenko jo skersmens galima spręsti, kad dujų elektrinėje deginama daug.
Pilki vamzdžiai – termofikacinės magistralės, kuriomis į vilniečių butus keliauja šiluma. Tiesa, dvi magistralės iš pradžių tiesiasi į Vilniaus 2-ąją termofikacinę elektrinę, kur, jeigu reikia, temperatūra padidinama.
Dar viena magistralė keliauja tiesiai į naujuosius gyvenamuosius rajonus.
Važiuojant pro Gariūnus akys užkliūva ne tik už išsiraizgiusių vamzdžių, bet ir už dviejų aukštų bokštų.
Tai – aušinimo bokštai. Matydamas iš jų kylant garo debesis ne vienas vilnietis yra piktinęsis, kad energetikai taip švaisto šilumą.
Tačiau energetikai tikina, kad per šildymo sezoną iš bokštų garuoja mažai. Nebent kai didelis temperatūros skirtumas, atrodo, kad kyla didžiuliai garo debesys.
Mat paleidus energijos gamybos bloką pirmoji energetikų užduotis – užsukti diafragmą, kad šiluma nekeliautų į dangų.
Jos netaupydavo tik sovietmečiu, ypač pabaigus šildymo sezoną, kai elektrinė gamindavo tik elektros energiją.
Sudegins mazuto likučius
Visa kita paprastam šilumos ir elektros vartotojui – nematoma pusė, besislepianti už elektrinės sienų.
Garo turbinų skyriuje pasitinka dieną ir naktį netylantis triukšmas. Jame išsiraizgę įvairiausi technologiniai vamzdynai, jais teka vanduo iš Neries, kurį reikia pašildyti.
Tiesa, vanduo chemijos ceche iš pradžių išvalomas.
Kai elektrinė veikia normaliu režimu, per valandą iš Neries išpumpuojama apie 100 tonų vandens. Netrukus garų turbinų skyriuje stos tyla.
Rusijoje, Taganroge, pagamintas dujomis arba mazutu kūrenamas garo katilas elektrinėje – pats didžiausias Lietuvoje. Be to, tokio didelio galingumo jis – pats naujausias.
Mazutą energetikai vadina rezerviniu kuru, pastaruoju metu jo buvo sudeginama visai nedaug. Tačiau niekur nedingsi – rengiantis elektrinės uždarymui tenka sudeginti mazuto likučius, nes kur jį dėsi užgesinus katilus?
Pinigai paleisti vėjais
Elektrinėje yra 2 energijos gamybos blokai. Vienas nuo kito jie smarkiai skiriasi. Vienas blokas valdant „Vilniaus energijai“ atnaujintas, kitas – senas, likęs nuo sovietinių laikų.
Investicijos į pirmąjį bloką planuotos tikintis, kad įrenginiai veiks dar ilgai. Tačiau netrukus juos teks stabdyti, tad pinigai bus paleisti vėjais.
Kaip diena nuo nakties skiriasi ir blokų valdymo sistema. Dalis jos modernizuota, dalis likusi senos, sovietinės. Taip ji atrodė ir prieš trisdešimt metų, kai ši elektrinė buvo tik pastatyta.
Buvo planuojamos investicijos ir antrajam blokui modernizuoti.
Dabar energetikai sako, kad laimė, jog pinigai nukeliavo biokuro katilui.
Savivaldybėje išgirdę siūlymą 2016 metais perimtą elektrinę užkonservuoti, energetikai prunkštelėjo. „Užkonservuoti tokį objektą – vadinasi, atidėti metalo laužo pjaustymą“, – tikino jie.
Plėtros planai sudūlėjo
Žiemą sustabdžius elektrinę nelaimės ilgai laukti neteks. Gerai, jeigu nebus šalčių.
O jeigu sausį arba vasarį paspaus speigas, vamzdžių raizgalynė elektrinėje ims trūkinėti – juk juose vanduo.
Prie pultų pamainos metu palinkę 12 specialistų, tačiau taip bus nebeilgai. Uždarius elektrinę čia liks budėti du žmonės.
Nors savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai trypčioja vietoje, „Vilniaus energija“ patvirtino, kad tęs stabdomos elektrinės perdavimo procedūrą.
Iki sausio 1 dienos, jei Vilniaus šilumos tinklai planuoja tęsti elektrinės veiklą, turto savininkas dar turi galimybę kartu su grąžinama elektrine perimti ir ją eksploatuoti gebančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Po Naujųjų metų šie darbuotojai baigs darbą bendrovėje „Vilniaus energija“.
V.Bauševičius elektrinėje – nuo 1983-iųjų. Jis prisiminė, kad tais laikais buvo planų pastatyti dar vieną bloką.
Tai primena ir viena metalinė siena. Kai buvo nutarta elektrinę plėsti, ji būtų buvusi atitraukta, paliekant vietos dar vienam blokui.
Trečiasis blokas sovietmečiu buvo numatytas Pilaitės plėtros atveju.
Tada tikėtasi, kad šiame rajone gyventojų skaičius priartės prie 70 tūkst. Tačiau sovietinių planų įgyvendinti nepavyko, o elektrinė prie Gariūnų išvis nutrauks veiklą.
Didžiausia šilumos gamintoja šalyje
Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė – trečioji pagal pajėgumą elektrinė Lietuvoje. Už ją galingesnės – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Sostinės elektrinė kartu su Vilniaus 2-ąja termofikacine elektrine yra didžiausia pagal šilumos gamybos pajėgumą Lietuvoje – bendras šiluminis galingumas yra 1516 megavatvalandžių.
2002 metų vasario 1-ąją elektrinė penkiolikai metų buvo išnuomota „Vilniaus energijai“. Ketinimai sustabdyti elektrinę buvo paskelbti 2012 metų lapkričio 15-ąją.
Po metų paskelbti siūlymai elektrinę rekonstruoti, pritaikant ją biokurui arba komunalinėms atliekoms deginti, tačiau iki šiol nieko nenuveikta.
Statė 7 metus
Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės statybos parengiamieji darbai pradėti 1976-aisiais.
1981 metų rugsėjo 16 dieną iškilmingai paklota pirmoji pamatų plokštė. Kad greičiau būtų suformuotas statybininkų kolektyvas, pasirūpinama šeimyniniais bendrabučiais.
1983 metų gruodžio 29 dieną garo vamzdžiams prapūsti užkurtas pirmasis garo katilas.
Vilniaus elektrinė kaip du vandens lašai panaši į jėgainę Gomelyje (Baltarusija). Specialistai juokauja, kad skiriasi tik spalvos. Vilniaus elektrinėje dauguma įrenginių nudažyti raudona ir geltona, Gomelio – mėlyna ir rusvai žalsva spalvomis.
