Šis projektas – tai dujotiekis, kurį planuojama nutiesti Baltijos jūros dugnu, kad dujos galėtų būti tiekiamos į Vakarų Europą aplenkiant Ukrainą. Sutarimas dėl dalyvavimo pasiektas praktiškai vienbalsiai. O Turkija dėl pablogėjusių santykių su Rusija dėl dujų kreipėsi į Izraelį.
Kaip rašo „Kommersant“, ES šalių vadovai penktadienį pirmą kartą aptarė projektą „Nord Stream 2“ – dujotiekį, kurį „Gazprom“ nori nutiesti Baltijos jūros dugnu kartu su Vakarų kompanijomis ir kuris turi sumažinti priklausomybę nuo dujų tranzito per Ukrainą. Apsvarstyti šį klausimą pareikalavo Italija, kuri kitaip atsisakė automatiškai pritarti sankcijų pratęsimui Rusijai.
Italijos pretenzijų esmę aiškiai nusakė premjeras Matteo Renzi: „Tai neaiški logika, kada mes be jokių diskusijų automatiškai pritariame sankcijoms Rusijai, o tuo metu beveik slapta ir iš po skverno darome tokį projektą, kaip „Nord Stream“ praėjus tik metams po to, kai mes nužudėme „South Stream“. Italija buvo pagrindinė projekto „South Stream“ dalyvė, o projektas atšauktas dėl Europos Komisijos, dariusios spaudimą Bulgarijos valdžiai, daugybės pretenzijų.
Tuo tarpu „Nord Stream 2“ iš esmės niekuo nesiskiria nuo „South Stream“, tik bus nutiestas Baltijos, o ne Juodąja jūra, o dujаs gaus ne Bulgarija, bet Vokietija.
Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas pareiškė, kad diskusija „buvo griežta ir emocinga“, o ją užbaigiant buvo nuspręsta sulaukti Europos Komisijos galutinės teisinės analizės, kuri atsakytų į klausimą, ar „Nord Stream 2“ atitinka ES teisės aktus. Pats D.Tuskas, kuris yra ES energetinės sąjungos sukūrimo pagrindinis ideologas, neslėpė savo nepasitenkinimo šiuo projektu. Jo nuomone, „Nord Stream 2“ neatitinka energetinės sąjungos tikslų įvairinti tiekimo šaltinius ir kenkia ES energetiniam saugumui, kadangi pastačius dujotiekį šiam maršrutui teks 80 proc. rusiškų dujų tiekimo į ES apimčių, o „Gazprom“ užims 60 proc. Vokietijos rinkos.
O „Moskovskij komsomolec“ rašo, kad Izraelis ir Turkija, kaip praneša šaltiniai, pasiekė susitarimą normalizuoti santykius, paaštrėjusius prieš penkerius metus. Kol kas nei Ankaroje, nei Tel Avive apie tai oficialiai nekalbama, bet manoma, kad šalys gali pagerinti diplomatinius santykius, o taip pat pradėti dujotiekio tiesimo iš Izraelio į Turkiją darbus.
Anksčiau pagrindinė dujų tiekėja į Turkijos teritoriją buvo Rusija, bet po incidento su „Su-24“ bendradarbiavimas šioje ir daugelyje kitų sričių nuėjo vėjais. Beje, Artimųjų Rytų instituto prezidentas Jevgenijus Satanovskis mano, kad santykių pagerėjimas pirmiausia reikalingas Ankarai.
„Šiuo atveju Izraelio politikų protą ir atsargumą įveikė kvailumas ir godumas. Erdoganui verkiant reikia dujų, ir jis kaip zuikelis laksto pas visus, iš ko tas dujas gali gauti: Izraelis, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas...
Čia didelis klausimas, ar jis gaus to, ko nori – Izraelio vadovybės pasitikėjimo lygis Turkijos valdžia maždaug toks kaip ir Rusijos vadovybės. Bet, kadangi mažai žydų valstybei protingų žmonių politikoje klausimas yra problemiškas, – o ten eina dažniausiai tie, kas daugiau nieko nesugeba, – santykių su Turkija normalizavimą, kad ir prarandant savo veidą, džiaugsmingai sutinka Izraelio vadovai.
Rusijos ir Izraelio santykių perspektyvos bet kuriuo atveju yra geros. Mes neturime nesutarimų, išskyrus keletą kraštutinių pažiūrų veikėjų, kurie norėtų remti tokias teroristines grupuotes kaip „Hamas“. Kas dėl mūsų URM santykių su „Hamas“ – kodėl, jeigu mūsų kolegos iš Vakarų turi savų mylimų teroristų, mūsų diplomatija negali palaikyti nors kokių, nors silpnučių kitų teroristų.
Sirijos klausimu Izraelio ir Rusijos santykiai idealūs, generalinių štabų viršininkų, gynybos ministrų lygmenyje viskas sukabinta, Izraelio premjeras nuolat palaiko ryšį su Rusijos prezidentu.
Mūsų lėktuvas, per klaidą įskrendantis į Izraelį, gauna atitinkamus tinkamo dažnio signalus ir apsigręžia, ir niekas jo nenumuša, nors jis ten penkias minutes skraido, ne taip, kaip Turkija. Ir šiuo požiūriu Turkijos ir Izraelio santykių normalizavimas nieko nereiškia. Tiesiog Erdoganas apsimeta, kad ne jis tarsi liokajus atėjo pas Izraelį su ištiesta ranka, bet jis, girdi, atleido izraeliečiams. Izraelio vadovybė, deja, palankiai žiūri į šį Turkijos pasiūlymą, o buvusio Izraelio užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano požiūriu tai yra didžiulė kvailystė“, cituoja J.Satanovskį „Moskovskij komsomolec“ .
Primename, kad Turkijos ir Izraelio santykiai pašlijo 2010 metais dėl incidento su vadinamąja Laisvės flotilija, plukdžiusia humanitarinės pagalbos krovinį į Gazą. Izraelio pajėgoms atliekant patikrinimą viename iš laivų kariškiams buvo pasipriešinta, ir žuvo 10 keleivių, tarp jų – Turkijos piliečių.
Parengė Leonas Grybauskas