„Mūsų nuomone, jis negatyviai paveiks Lietuvos ir Europos
energetinę nepriklausomybę. Dėl šio projekto daugiausiai praras
Ukraina, nes Rusija „Nord Stream 2“ dujotiekiu nukreips dujas,
kurios dabar per šią šalį teka į Europą. Reikalas yra
komplikuotas ir nedraugiškas, todėl laukiame Europos Komisijos
nuomonės, ar šio dujotiekio statyba yra suderinama su Europos teise,
ar ne“, – Lenkijos portalui dw.com sakė R.Masiulis.
Jis neatsakė, ar Lietuva ir Lenkija bendradarbiaus dėl „Nord
Stream 2“ projekto. Pasak R.Masiulio, Klaipėdos suskystintų
gamtinių dujų terminalas (SGD) padės užtikrinti dujų paklausą
regione.
„Šiuo metu gamtinių dujų suvartojimas regione mažėja, dujų
poreikiui patenkinti pakanka SGD terminalo Klaipėdoje. Asmeniškai
aš nesu įsitikinęs, kad estai pasiryš investuoti į savo
suskystintų gamtinių dujų terminalą. Iš to, ką žinau, manau,
kad tai kol kas tik pokalbiai“, – sakė energetikos ministras.
Jo nuomone, Klaipėdos SGD terminalas jau pasiteisino.
„Visų pirma, jo dėka diversifikavome tiekimo kryptis, antra –
užtikrinome tiekimo saugumą. Dėl šios investicijos „Gazprom“
sutiko Lietuvai sumažinti dujų kainas. Net jeigu nei Latvija, nei
Estija nenorėtų pirkti dujų iš terminalo, jame įrengus dujų
skirstymo stotį, galima pardavinėti suskystintas dujas“, – sakė
R.Masiulis.
Jo vertinimu, Lietuva be didelių problemų galėtų pateikti
Ukrainai 1,5 mlrd. kubų per Baltarusiją.
„Padarytume tai, jeigu nebūtų vieno „bet“... Dujotiekiai,
kuriais galima pristatyti dujas Ukrainai, yra Rusijos „Gazprom“
nuosavybė. Koncerno vadovybė tikina, kad jie nepritaikyti dujų
tiekimui Ukrainai. Siūlėme kitą variantą: pristatome savas dujas
iki Karaliaučiaus, o Rusija tokį patį kiekį dujų, kurias ketino
tiekti Karaliaučiui, baltarusiškais dujotiekiais – į Ukrainą.
Tačiau ši idėja taip pat neįtikino rusų“, – sakė jis.
R.Masiulio manymu, dujas tiekti į Ukrainą bus galima, kai bus
pastatytas 558 mln. eurų vertės Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL
(turėtų pradėti veikti 2020 metais), taip pat kai bus sujungti
Lenkijos bei Ukrainos dujotiekiai.
Jis teigė, kad Lietuvos atstovai intensyviai derasi su
JAV įmone „Cheniere Energy“, kad Lietuvą kitų metų pradžioje
pasiektų pirmasis amerikietiškų suskystintų dujų krovinys, o
dujų kaina būtų tokia pat arba mažesnė nei „Gazprom“.
Lietuvos energetikos ministras teigė, kad su kitomis Baltijos
šalimis bus toliau kalbamasi dėl atominės jėgainės statybų
Lietuvoje.
„Toliau tęsiame pokalbius su Latvija ir Estija. Pastaruoju metu
daug kas pasikeitė, kalbant apie energetinį saugumą, todėl su Ryga
ir Talino laikomės nuostatos, kad verta viską apsvarstyti iš naujo.
Ypač turint omenyje, kad bus pradėta eksploatuoti elektros jungtis
tarp Lietuvos ir Švedijos“, – sakė R.Masiulis.
Jis patvirtino, kad Lietuva kol kas neturi planų pasitraukti iš
BRELL sistemos.
„Lietuva tokių planų neturi. Turime vienintelį tikslą, kad
būtų sinchronizuotos mūsų bei Lenkijos ir kontinentinės Europos
sistemos. Nenorime būti priklausomi nuo Rusijos. Žinoma, jungtys su
Rusija ir Baltarusija liks, niekas neketina jų sunaikinti. Jei Rusija
turės rimtų problemų su elektros sistema – mes irgi jų turėsime.
Po sichronizacijos su europine sistema, jeigu nutiktų kažkas
panašaus, pas mus jokių bėdų nebus“, – tvirtino Lietuvos
energetikos ministras.