Tad tikėtina, kad ir Mažeikiuose bus perdirbama rusiška nafta, nors Būtingę pernai pasiekdavo tanklaiviai ir iš kitų kraštų, ne tik Rusijos.
Flirtavo su arabais, bet sutarė su rusais
Praėjusiais metais lenkai savotiškai žaidė pirkdami naftą. Nafta iš Saudo Arabijos, Kurdistano, kitų šalių pasiekdavo net ir lenkų valdomą Mažeikių perdirbimo gamyklą. Tikėtina, kad taip lenkai spaudė rusus mažinti kainą. Tokia strategija pasiteisino – lenkai nutarė pirkti rusišką naftą, greičiausiai gavę solidžią nuolaidą. Tiesa, tokį sprendimą priėmė jau naujasis koncerno vadovas, kurį paskyrė neseniai išrinkta Lenkijos valdžia.
Todėl „Orlen“ dėka didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas praėjusių metų pabaigoje galėjo pasigirti sėkme.
„Rosneft“ baigė krizinius 2015 metus išskirtinai produktyviai, pasirašydama sutartį su „PKN Orlen“ dėl papildomo – nuo 18 iki 25,2 mln. tonų naftos tiekimo į Lenkiją.
Šis susitarimas rodo Rusijos bendrovių konkurencingumą ir garantuoja mums tradicinės rinkos dalį“, – pirmojo savo naujametinio pareiškimo metu džiūgavo I.Sečinas, vienas artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygių, skelbia wyborcza.biz.
„Partnerystė su lenkais yra patikrinta per daugelį metų ir paremta ilgalaikiais ir abipusiai naudingais bendradarbiavimo principais. Šis susitarimas [su „Orlen“] įtvirtina „Rosneft“ – pagrindinio tiekėjo vienam didžiausių Europos vartotojų statusą“, – pridūrė I.Sečinas.
2015 metų pabaigoje „Rosneft“ su „Orlen“ pasirašė trejų metų naftos žaliavos tiekimo į Plocko naftos perdirbimo įmonę sutartį. Nafta bus pradėta tiekti jau vasario mėnesį.
Sutartis taip pat numato galimybę kasmet didinti perkamos iš „Rosneft“ naftos kiekius nuo 6 iki 8,4 mln. tonų. Žaliava iš Rusijos į Plocką bus pristatoma naftotiekiu „Družba“. Dalį žaliavos „Orlen“ galės skirti Gdansko ir Būtingės terminalams. Pastarasis priklauso lietuviškai naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“.
Maskva nušluostė nosį Rijadui
I.Sečinas turėjo pagrindo džiūgauti. Juk dar 2015 metų pabaigoje Lenkijos naftos kompanija pradėjo pirkti naftą Saudo Arabijoje, o taip pat Irako autonominiame rajone – Kurdistane. Dėl šių faktų I.Sečinas mušė pavojaus varpais.
„Saudo Arabija, pasinaudojusi Gdansko uostu, pirmą kartą įžengė į Lenkijos rinką“, – kėlė triukšmą „Rosneft“ vadovas, kaltinęs arabus naftos kainų dempingu.
Susirūpinimo neslėpė ir Rusijos valdžia. Lapkritį Rusijos Centrinis bankas skelbė, kad Saudo Arabijos konkurencija privertė didinti nuolaidas Rusijos eksportuojamai naftai ir taip kelia grėsmę Rusijos biudžetui.
Ankstesnis „Orlen“ vadovas Jacekas Krawiecas neslėpė, kad deramasi dėl ilgalaikio kontrakto su Saudo Arabijos koncernu „Aramco“.
„Mes tikimės, kad tai taps daug intensyvesnio bendradarbiavimo pradžia“, – sakė jis spalio pabaigoje, skelbdamas apie pirmąjį Saudo Arabijos naftos tanklaivį, skirtą „Orlen“.
Tačiau gruodžio viduryje Lenkijos konservatyviosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) kontroliuojama „Orlen“ stebėtojų taryba atleido J.Krawiecą ir naujuoju kompanijos vadovu be konkurso paskyrė Wojciechą Jasinskį – įtakingą TTP politiką, kuris dėl šios pareigybės atsisakė parlamento nario mandato. Jau pirmomis savo vadovavimo dienomis jis pasisakė už rusišką naftą.
Prieš Kalėdas W.Jasinskio valdomas koncernas su Rusijos naftos koncernu „Tatneft“ pasirašė trejų metų kontraktą dėl 1,2 iki 2,4 mln. tonų naftos tiekimo į Plocko naftos perdirbimo įmonę. Šis susitarimas pakeitė iki 2015 metų pabaigos galiojusį kontraktą su bendrove „Mercuria Energy Trading“ (anksčiau – J & S).
„Orlen“ tvirtina, kad neatsisako Saudo Arabijos naftos, nors nepaaiškino, kodėl pasirinko Rusijos pasiūlymą.
„Derybos dėl ilgalaikio bendradarbiavimo su Saudo Arabija tęsiasi, tačiau konfidencialumo sutartis neleidžia atskleisti detalių“, – wyborcza.biz. aiškino „Orlen“ atstovai. Jie pridūrė, kad „tiekimo portfelio struktūra, priimta po susitarimo su Rusijos tiekėjais pasirašymo, palieka erdvės tiekimui iš Persijos įlankos ir kitų regionų“.
Tačiau po šių dviejų didelių kontraktų pasirašymo „Orlen“ naftos kompanija tiesiogiai iš Rusijos valstybinių kompanijų kasmet pirks nuo 7,2 iki 10,8 mln. tonų naftos. Tai du trečdaliai žaliavos, kuri reikalinga Lenkijai.
„Rosneft“ apsuptis
Lenkijos priklausomybė nuo koncernų „Rosneft“ ir „Tatneft“ sparčiai auga. Šios kompanijos pagal ilgalaikes sutartis tieks apie pusę reikiamos naftos kiekio ir į Gdansko naftos perdirbimo įmonę „Lotos“. Be to, „Rosneft“ taip pat yra pagrindinis naftos tiekėjas į „Orlen“ valdomą Čekijos naftos perdirbimo įmonę
Tai vyksta tuo pat metu, kai „Rosneft“ aktyviai stiprina savo pozicijas prie vakarinės Lenkijos sienos. Prieš mėnesį Rusijos naftos gigantas už 300 mln. dolerių nusipirko netoli Ščecino, Vokietijos Švete, esančio Prancūzijos naftos koncerno „Total“ 16,7 proc. akcijų.
2015 metų pabaigoje Vokietijos antimonopolinis biuras taip pat patvirtino „Rosnieft“ susitarimą su britų koncernu BP dėl dalies Vokietijos naftos įmonės, kuri priklauso britų ir rusų bendrovei „Ruhr Oel“, akcijų pardavimo. Remiantis šiuo susitarimu, „Rosneft“, be kita ko, gauna 37,5 proc. Šveto naftos kompanijos akcijų ir nuo šiol valdys kontrolinį 54 proc. įmonės, kuri jau dabar yra reikšminga kuro į Lenkiją eksportuotoja, akcijų paketą. Kuro pramonėje girdimos spekuliacijos, kad rusai ketina pirkti visas Šveto naftos perdirbimo įmonės akcijas.
Tokiu atveju tai gali tapti Rusijos naftos milžinės plėtimosi į Vakarų Lenkiją placdarmu.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
