„Turi būti nusiųstas aiškus signalas, kad elektra, kuri yra
gaminama pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos reglamentus,
saugumą ir tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, nebus
priimta ES. Todėl būtina nedelsiant išsamiai aptarti šį klausimą
– pirmiausiai regioniniu, o galiausiai – ES lygiu, ir priimti
sprendimus, siekiant užtikrinti vienodas elektros prekybos su šiomis
šalimis sąlygas“, – rašoma gruodžio 23 dienos laiške keturių
šalių ekonomikos ir energetikos ministrams.
Ministro teigimu, Karaliaučiuje ir Baltarusijoje statomos AE
kelia grėsmę aplinkai, be to, sukuria nesąžiningą konkurenciją
elektros rinkoje.
„Vienas klausimas turi būti labai atidžiai nagrinėjamas:
elektros prekyba su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į
vykstančias arba planuojamas abejotinas atominių elektrinių
statybas Baltarusijoje ir Karaliaučiaus regione – tiesiog ES
pasienyje. Šie projektai yra įgyvendinami pagal iš esmės
skirtingą reguliavimą ir politines sąlygas ir kelia kritinių
grėsmių kaimyninėms ES valstybėms branduolinės saugos ir
aplinkosaugos, taip pat nesąžiningos konkurencijos elektros gamyboje
prasme“, – tikino R.Masiulis.
Lietuva ne pirmą kartą kelią klausimą dėl 50 kilometrų nuo
Vilniaus statomos Astravo AE Baltarusijoje saugumo. R.Masiulis gruodį
teigė, kad Lietuva, Latvija ir Estija galėtų susitarti dėl
mokestinės sistemos, kuri užkirstų kelią Astravo AE gaminamą
elektrą eksportuoti į Baltijos šalis.
Anot jo, tokią galimybę šalys turėtų svarstyti, jei Astravo
AE ir toliau bus statoma nesilaikant tarptautinių taisyklių.
„Pirmiausiai Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikėtų bendrų
susitarimų dėl tarifų sistemos, dėl mokestinės sistemos. Jei ta
elektra būtų pakankamai apmokestinta, tada nebūtų stimulo ją
atsiųsti į Lietuvą. Kadangi šis klausimas yra subtilus teisine
prasme, liečia daug tarptautinių konvencijų, nesinori iš anksto
sakyti tikslaus varianto, kokiu keliu eisime, bet kryptis, manau,
turėtų būti tokia“, – interviu BNS gruodį teigė R. Masiulis.
Astravo AE klausimas lapkritį nagrinėtas Prekybos ir ekonominio
bendradarbiavimo komisijos posėdyje Minske. Aplinkos ministras
Kęstutis Trečiokas tuomet BNS teigė, kad Lietuva ragino pakviesti
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją
įvertinti AE aikšteles, nes tai rekomenduoja Espo konvencija ir
manoma, kad tai nėra atlikta.
Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai
informacijos apie AE projektą, Lietuva pernai kovą kreipėsi į
Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris birželį pateikė
išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV
procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti
atsakyta.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE
projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą
kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas
vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo.