Jie primena, kad Vyriausybė, panaikinusi remtinas elektros energijos gamybos kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų termofikacinėms elektrinėms bei nustačiusi, kad visą elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą be konkurso teiktų iš anksto pasirinktas ūkio subjektas – „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) padalinys „Lietuvos elektrinė“, Panevėžio demonstracinę termofikacinę elektrinę stumia į sudėtingą padėtį.
Panevėžio termofikacinė elektrinė yra unikali visoje Lietuvoje. Seimo narys A. Anušauskas primena, kad, pačių socialdemokratų Vyriausybei 2004 m. priėmus energetinio saugumo strategiją bei ruošiantis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, pradėta mąstyti, kaip Lietuva gamins elektrą. Buvo gauta Danijos Vyriausybės parama demonstraciniam projektui Panevėžyje įgyvendinti (11 mln. litų, arba 3,19 mln. eurų). Lietuva investavo į elektrinę 124,7 mln. litų (36 mln. eurų).
Tuo tarpu 2015 m. spalio 7 d. Vyriausybė priėmė sprendimą neberemti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių ir panaikinti VIAP kvotas visoms be išimties termofikacinėms elektrinėms.
„Šis klausimas svarbus ne tik bendrovei, bet ir Panevėžio miesto savivaldybei, nes pastarajai priklauso 59 proc. elektrinės akcijų. Kitos akcininkės – Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų rajonų savivaldybės. Tad dėl šio Vyriausybės sprendimo elektrinė vien per šiuos metus gali patirti 2,2 mln. eurų nuostolių, kai dar nėra grąžinusi 8,5 mln. eurų paskolos. Galimų kasmetinių nuostolių pagrindinę dalį gali tekti dengti minėtoms savivaldybėms. Arba tektų nuo 2017 m. didinti šilumos kainą gyventojams“, – sako Seimo narys.
Parlamentarai taip pat prašo visuomenei pateikti tikslius skaičiavimus bei įvertinti šio Vyriausybės sprendimo padarinius.
