Prieš dvejus metus Lietuvos pajūryje pradėjusi savo veiklą skandinavų
koncerno antrinė įmonė „Fortum Klaipėda“ pernai pagamino ir perdavė
energetikams 416 GWh šilumos ir 143 GWh elektros energijos.
Termofikacinė elektrinė per metus galėtų sudeginti 245 tūkst. tonų
šiukšlių, bet projektinis pajėgumas dar nepasiektas, nors sąvartynų
valdytojai baiminasi, kad greitai nesutalpins visų buitinių atliekų.
Praėjusiais metais visų „Fortum Klaipėda“ jėgainėje deginamų žaliavų
balanse buitinės atliekos sudarė 65 proc. o biokuras – 35 proc.
„Įgyvendinome visus pažadus – smarkiai sumažėjo uostamiesčio priklausomybė nuo
importuojamų gamtinių dujų, mažiau buitinių atliekų pateko į aplinką.
Didėjant šilumos tiekėjų konkurencijai, mažėjo jos kaina“, – pernykščiais
rezultatais patenkintas „Fortum Klaipėda“ direktorius Juozas Doniela.
Pernai „Fortum Klaipėda“ didžiausią šilumos energijos kainą (3,65 cento
už kWh) siūlė sausio ir vasario mėnesiais, o mažiausią (1,07 cento už kWh)
liepą, rugpjūtį ir rugsėjį.
Tobulinant su tarša susietus aplinkosaugos įstatymus ir įmonių veiklą
reguliuojančius normatyvinius aktus, tolimesnei „Fortum“veiklai Lietuvos
pajūryje atsiveria neblogos perspektyvos ir naujos galimybės.
J.Doniela mano, kad Klaipėdos regiono sąvartynuose laidojamų šiukšlių
turėtų sumažėti: „Tikimės artimiausiu laiku gauti leidimą, kad buitinės
atliekos sudarytų 100 proc. mūsų jėgainėje deginamų žaliavų“.
„Fortum Klaipėda“ šilumą perduoda į centralizuotą uostamiesčio
sistemą, o elektros energiją – Lietuvos energetiniams tinklams.
Jėgainės elektrinė galia – 20 MW, šiluminė – 50 MW. Žiemą energijos
išgaunama papildomai, kondensuojant per kaminą išeinančius dūmus.
Per metus „Fortum Klaipėda“ pagamina apie 40 proc. vartotojams
uostamiestyje reikalingos šilumos.