„AMIC Energy“ valdo buvusias „Lukoil“ degalines Ukrainoje
– 2014 metais už 300 mln. JAV dolerių (267,713 mln. eurų) iš
„Lukoil“ ji įsigijo 240 degalinių bei šešias naftos produktų
bazes Ukrainoje.
Svarsto keisti pavadinimą
„Amic Energy“ vykdomasis direktorius Guenteris Maieris pranešime spaudai sakė, kad degalinių tinklai
Lietuvoje ir Lenkijoje naudos „Lukoil“ vardą dar penkerius metus,
tačiau bendrovė svarsto apie galimybę jas pervadinti į „Amic
Energy“.
„Tai yra svarbus žingsnis, vystant „Amic Energy“
mažmeninį degalinių verslą centrinėje ir rytinėje Europoje.
Strateginė partnerystė su „Viada“ ir „Luktarna“ suteikia
geras konkurencijos galimybes Baltijos rinkose ir patyrusią bei
stiprią vadovų komandą“, – sakė G.Maieris.
Anot jo, sandoris finansuojamas nuosavo ir skolinto kapitalo
lėšomis, o jį tikimasi baigti antrąjį ketvirtį, gavus visus
būtinus leidimus.
Valdys vietos įmonės
„Lukoil“ pranešime spaudai nurodoma, kad degalinės Latvijoje
ir Latvijoje valdys bendrovės „Luktarna“ ir Latvijos „Viada
Baltija“, susijusios su dabartiniais „Lukoil Baltija“ vadovais.
I.Paleičikas su žmona valdo „Vaizgos“ grupę, kuriais
priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir
„Lukoil“ degalinės, be to, I.Paleičiko sūnus Andriejus
vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic
Petroleum“ degalines.
„Lukoil“ pranešime taip pat nurodoma, kad sandorį, kuriam
dar reikia gauti Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos konkurencijos
priežiūros tarnybų sutikimus, planuojama baigti antrąjį šių
metų ketvirtį.
Reikės gauti leidimą
„AMIC Energy“ save įvardija nepriklausoma privataus kapitalo
ir korporacinių bei finansinių konsultacijų bendrove, kuri
specializuojasi Europos energetikos sektoriuje. Vienintelė viešai
skelbiama jų investicija yra Ukrainos „Lukoil“ degalinės.
Norint perimti „Lukoil Baltijos“ degalinių tinklą, Austrijos
bendrovei reikės gauti Konkurencijos tarybos ir specialios
Vyriausybės komisijos, kuri tikrina, ar užsienio investuotojai
atitinka nacionalinio saugumo interesus, leidimą.
Komisijos pirmininkas, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis
BNS teigė, kad jokio kreipimosi dėl „Lukoil Baltijos“ perėmimo
komisija nėra gavusi.
„Sprendimas dėl potencialaus investuotojo atitikimo
nacionalinio saugumo interesams reikalingas transporto, energetikos ir
aukštųjų technologijų srityse. Degalinės šiuo atveju
greičiausiai patektų į energetikos sritį ir leidimas būtų
reikalingas“, – BNS sakė A.Mačiulis
Pasak jo, kol kas sunku būtų vertinti, koks galėtų būti
komisijos sprendimas, jei „Lukoil Baltijos“ pirkėjas būtų
„AMIC Energy“.
„Man labai sunku komentuoti, kas būtų, jeigu būtų. (...)
Komisija labai rimtai svarsto ir kapitalo kilmę, ir kitus kriterijus,
kuriuos turi atitikti potencialus investuotojas. (...) Nacionalinė
kapitalo kilmė tikrai neturėtų būti lemiama, visoks kapitalas gali
būti – ir rusiškas, ir ukrainietiškas – svarbu, kad tas
investuotojas atitiktų įstatyme išdėstytus kriterijus“, –
komentavo Vyriausybės kancleris.
Lėmė antirusiškos nuotaikos?
„Lukoil Baltija“ tinklo vadovas Ivanas Paleičikas
ketvirtadienį BNS teigė, kad degalinių tinklas gali būti parduotas
vasarį.
Rusijos „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusių
metų pabaigoje teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje
ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų
Lietuvoje ir Latvijoje.
Pernai birželį kompanija pasitraukė iš Estijos, kur „Lukoil“ degalinių tinklą įsigijo Estijos prekybos degalais
operatorė „Olerex“. 2014 metais „ Lukoil“ pardavė
degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Ukrainoje.
„Lukoil Baltija“, kuri koordinuoja Baltijos šalyse
veikiančių keturių „Lukoil“ specializuotų įmonių Lietuvoje,
Latvijoje, Suomijoje ir Lenkijoje veiklą, Lietuvoje, nepatvirtintais
duomenimis, turi 76, o Latvijoje – 54 degalines.
