Be degalinių verslo liekantis I.Paleičikas eis į Darbo biržą?

Pasak I.Paleičiko, būsimas bendrovės „Lukoil Baltija“ akcininkas – Austrijos „Amic Energy Management“ yra fondas, kurio investuotojai jam nėra žinomi ir jis neturi apie juos daug informacijos. Tačiau verslininkas pažymi, kad kapitalo kilmė nėra tokia svarbi, kaip įmonės valdymas ir paslaugų kokybė.

I.Paleičikas pripažįsta, kad jis pats ir dalis įmonės darbuotojų neteks darbo.

„Lukoil Baltijos“ vadovas atsakė į BNS klausimus.

– Praėjusią savaitę paskelbta, kad „Lukoil Baltijos“ valdomas degalines Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje perims Austrijos „Amic Energy Management“. Papasakokite plačiau apie Austrijos įmonę, kaip po akcininkų pasikeitimo bus vystomas verslas?

– Ten, kiek suprantu, viskas yra pasakyta, pridurti nelabai kažką galėsiu. „Amic“, kiek aš suprantu, ne degalines perka, o perka akcijas. Degalines Lietuvoje bandys išnuomoti „Luktarnai“. Kiek aš žinau apie „Amic“, ne daugiau už jus, čia yra fondas, kuris pats veiklos nevykdo, jis perka turtą, akcijas, kompanijas ir bando atiduoti kam nors operuoti. Pats jis tuo neužsiima, jis išnuomoja, atiduoda veiklą operatoriams.

– „Luktarna“ yra jūsų šeimos netiesiogiai valdoma įmonė. Galima sakyti, kad degalinių valdymas netiesiogiai liks jums?

– Lietuvoje degalines valdė „Lukoil Baltija“, aš kaip generalinis direktorius. Dabar valdys „Luktarna“, ten kitas direktorius yra, kiti žmonės. Aš tik galiu pasakyti, kad ten niekur aš valdyti neisiu.

– Tai po akcininkų pasikeitimų didelių pokyčių nematytumėte?

– Pokyčių bus, ateis kiti žmonės valdyti, tie, kurie valdė, dabar ten nevaldys. Jus žurnalistai matote tik tą viršūnę, žmonių nematote. Pokyčiai bus, daug žmonių dirba „Lukoil Baltijoje“ daug metų, dabar visiems yra stresas.

– Ar jie neteks darbo, ar pereis dirbti į „Luktarną“?

– Suprantu, kad visi nepereis, kadangi „Lukoil Baltija“ valdė ne tik Lietuvoje, valdėme Latvijoje, Suomijoje, Lenkijoje. Dabar jei nevaldysime, tai tiek žmonių nereikia. Klausimas, kaip ir kur įdarbinti tuos žmones.

– Ar skaičiavote, kiek darbuotojų gali tekti atleisti?

– Dar neskaičiavome. Aš pats nesitikėjau, kad viskas taip greit įvyks. Mes neparduodame, mes esam valdytojai, mūsų niekas neklausia.

– Pas mus vien ofise dirba 110 darbuotojų. Tai kur tuos žmonės padėti dabar, klausimas.

– Gal į „Luktarną“?

– „Luktarnoje“ yra savo administracija.

– Bet dabar įmonė valdys daugiau degalinių, bus daugiau darbo.

– Taip, daugiau, bet tikrai 110 nereikės.

– Ar keisis degalinių pavadinimai? Pastaruoju metu stebima, kad dalis „Lukoil“ degalinių persivadino į „Baltic Petroleum“. Ar atsiras daugiau „Luktarnos“ degalinių?

– Strategija, kad prekės ženklas lieka 5 metams, o tada gyvenimas parodys. Paprasčiausiai pasinaudojo „Statoil“ patirtimi – „Statoil“ parsidavė, jau 5 metai pradėjo ir nekeičia, dar 3 metams pratęsė, nors jau seniai ne „Statoil“ valdo. Čia panaši schema.

– Rusijos „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusių metų pabaigoje teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje. Ukrainoje „Lukoil“ degalines taip pat perėmė Austrijos „Amic“, ten visuomenės nuotaikos nėra palankios, vyko protestai.

– Aš nenoriu komentuoti, kas buvo kalbėta. Aš žinau, kaip yra čia pas mus, Lietuvoje ar Latvijoje. Priešpriešos tokios prekės ženklui nėra iš vartotojų pusės. Kiek turėjome vartotojų, tiek ir liko. Kad kaip Ukrainoje blokuotų, protestuotų, nieko panašaus čia nėra. Dabar keisti ženklą į kitą ženklą kainuoja labai daug pinigų, vienoje degalinėje pakeisti ženklą kainuoja 50 tūkst. eurų, o paskui jį dar reikia „įsukti“. Čia dideli pinigai. Tas pats „Statoil“ stovi ir nieko nedarė.

Asmeniškai aš galvoju, kad čia nėra skirtumo, koks ženklas kabo – geltonas, mėlynas, juodas, dar kažkoks. Svarbu aptarnavimo kultūra, svarbu, kad vartotojai, pamatę tą ženklą žinotų, kad ten viskas geram lygyje yra ir už prieinamą kainą. Dabar išmesti 5 mln. eurų ženklo pakeitimui Lietuvoje nėra tikslo.

– Ar pasikeitus akcininkams, galime sulaukti daugiau naujovių degalinėse, galbūt ketinama plėstis?

– Ne, aš dar su jais, naujais savininkais nebuvau susitikęs, dar nemačiau. Jie dar ne savininkai, tik pasirašė ketinimų protokolą. Kada įsigalios visa tai, tada jie turbūt atvažiuos ir tada kalbėsim dėl ateities. Man pačiam reikia galvoti, kaip ir kur.

– Na, būsiu bedarbis, eisiu į Darbo biržą.

– Gal „Luktarnoje“ jums atsirastų pozicija?

– Ne, ten man pozicijos nėra ir aš ten nežadu eiti.

– Ar turite planų pasitraukti iš degalinių valdymo veiklos ir pradėti kažką naujo, ar vis dėlto liksite su degalinių verslu“ susijusioje srityje?

– Ne, degalinių verslas man jau neįdomu. Kol kas dar nežinau, dar nesu apsisprendęs.

– Gal Darbo birža pasiūlys kokį variantą?

– Darbo biržoje visada yra vietos, atsistosiu.

– Bet ten pasiūlymai gali nebūti jums patrauklūs.

– Na, man jau daug nereikia.

– Ar žinote, kieno kapitalas yra Austrijos „Amic“ fonde?

– Tikrai nežinau, galite ten jiems pasiskambinti ir su jais pasikalbėti. Yra austrai ir viskas. Va, aš dabar atsidariau ir internete pasižiūrėjau.

– Internete yra informacijos, kad ukrainiečiai „Amic“ sieja su Rusija, su „Gazprom“. Jūs neturite informacijos apie tai?

– Ne, tikrai jokių žinių neturiu ir nenoriu spėlioti. Labai abejoju, kad ten yra kažkokios sąsajos su „Gazprom“. Fondas yra fondas, ir Lietuvoje tų fondų pilna. Fondą gali pirkti, kas nori. Ir aš va Lietuvoje nekilnojamojo turto fondą esu nusipirkęs.

– Na, bet vis tiek įdomu, kad „Amic“ fonde turi didžiausią dalį.

– Ten, kiek suprantu nėra, kad vienas turėtų, ten yra savo taisyklės. Fondas gana griežtai prižiūrimas iš bankų, negali nieko taip padaryti, kaip nori. Todėl tikrai negaliu komentuoti, kai nežinau.

– Ar jūs ir jūsų šeima nėra investavę į „Amic“?

– Ne, aš čia Lietuvoje į kelis fondus esu investavęs. Į tokį fondą („Amic“ – BNS) aš neinvestavęs ir iš vis apie jį negirdėjau.

– Apie „Amic“ randame informacijos, kad jis tik valdo iš „Lukoil“ pernai perimtas degalines Ukrainoje.

– Taip, dabar visame pasaulyje turto neblogo parduodamo bus, tai kodėl nekurti fondo ir nesupirkti. Į fondą lengviau pritraukti pinigus, kiek aš suprantu, ir viskas, niekas nelabai matys, kas čia valdo, kaip valdo. Kadangi pas mus jau perėjo ant personalijų, visiems labai įdomu“kas už to stovi. Koks skirtumas – pinigai yra pinigai. Svarbu, kaip valdomas, kiek žmonės uždirba, kokias paslaugas teikia. Šitas turi būti pagrindinis rodiklis, o ne tai, kas ten už to stovi.

– Ačiū už pokalbį.

*****************

Praėjusią savaitę paskelbta, kad Rusijos naftos koncernas „Lukoil“ apie 230 degalinių turinčius tinklus Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje parduoda Austrijos įmonei „Amic Energy Management“, o jų valdymą Lietuvoje ir Latvijoje ketina perduoti su I.Paleičiku susijusioms įmonėms.

Degalinės Latvijoje ir Latvijoje valdys bendrovės „Luktarna“ ir Latvijos „Viada Baltija“. I.Paleičikas su žmona valdo „Vaizgos“ grupę, kuriai priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil“ degalinės, be to, I.Paleičiko sūnus Andriejus vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines.

Šiuo metu 100 proc. bendrovės „Lukoil Baltija“ priklauso Nyderlanduose registruotai „Lukoil Europe holding“, kurią valdo Austrijos „Lukoil international“, kurią savo ruožtu valdo Rusijos „Lukoil“. 2015 metų viduryje „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas Austrijos dienraščiui „Wiener Zeitung“ teigė, jog Austrijos sostinė Viena artimiausiu metu turėtų tapti koncerno tarptautinės veiklos centru dėl stabilios mokesčių sistemos ir patogios geografinės vietos.

50 proc. „Amic Energy Managemen“ priklauso teisininkui Johannesui (Johanesui) Klezlui-Norbergui, 40 proc. – konsultantui Manfredui Kunzei ir 10 proc. – Heinzui Sernetzui. „Amic Energy“ valdo buvusias „Lukoil“ degalines Ukrainoje – 2014 metais už 300 mln. JAV dolerių (267,713 mln. eurų) iš „Lukoil“ ji įsigijo 240 degalinių bei šešias naftos produktų bazes Ukrainoje.

„Amic Energy“ save įvardija nepriklausoma privataus kapitalo ir korporacinių bei finansinių konsultacijų bendrove, kuri specializuojasi Europos energetikos sektoriuje. Vienintelė viešai skelbiama jų investicija yra Ukrainos „Lukoil“ degalinės.

„Lukoil Baltija“ 2014 metais gavo 632,8 mln. eurų audituotų pajamų – 13,1 proc. mažiau nei 2013 metais (728,125 mln. eurų). Bendrovės grynasis pelnas per metus sumažėjo 3,3 proc. iki 3,331 mln. eurų. 2014 metais įmonėje dirbo vidutiniškai 1079 darbuotojai. „Lukoil Baltija“ Lietuvoje valdo 75 degalines, Latvijoje – 40, Lenkijoje – 115.