Pasak „Idavang“ generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, jėgainės iškilo šalia kiaulininkystės kompleksų Joniškio, Šakių, Pakruojo, Panevėžio, Akmenės, Kelmės ir Pasvalio rajonuose.
„Idavang“ kartu su „Modus energija“ valdomos jėgainės perdirba kiaulininkystės kompleksuose susidarantį mėšlą, kuris tampa beveik bekvape aukštos kokybės organine trąša.
Jėgainių vidaus degimo varikliai, degindami išsiskyrusias biodujas, gamina elektros energiją, kuri parduodama į bendrą Lietuvos elektros tinklą.
Kasmet šios kogeneracinės jėgainės, kurių bendras galingumas – beveik 7 MW, pagamins 57,4 tūkst. MWh elektros. Toks kiekis energijos galėtų aprūpinti 26,5 tūkst. vidutiniškai elektrą vartojančių šeimų – tai beveik tris kartus daugiau, nei yra šeimų Pakruojo rajono savivaldybėje.
Biodujų gamyba iš skysto kiaulių mėšlo yra viena labiausiai klimato kaitą stabdančių technologijų.
Pasak S. Leonavičiaus, nusprendus pakeisti mėšlo tvarkymo sistemą ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti elektrą, „Idavang“ jau sutaupė beveik 51,5 tūkst. tonos anglies dvideginio ekvivalento. Tokiam kiekiui šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralizuoti prireiktų 4,8 mln. medžių, kurie savo „darbą“ atliktų per 10 metų.
Iki 2025 metų jėgainės leis sutaupyti 318,49 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento. Tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus išmeta 245,9 tūkst. automobilių – t. y. 15,3 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių.
Įgyvendinant projektą, kaimo vietovėse sukurtos kelios dešimtys naujų darbo vietų.
