Žaliavas atsigabens ir laivais
Naują kogeneracinę elektrinę Stokholme sumanyta statyti prieš trejus
metus. Švedų tikslas – iki 2030 metų šalyje įgyvendinti tokią energetikos
sistemą, kad šiluminė ir elektros energija būtų gaminama tik iš atsinaujinančių
šaltinių, taip pat perdirbant medienos pramonės atliekas bei jų komponentus.
Miško kirtimų ir medienos gamybos atliekos į Stokholmo jėgainę atkeliaus
geležinkeliu, taip pat bus plukdomos ir laivais. Numatoma, kad per metus ji
pagamins 750 GWh elektros ir 1700 GWh šiluminės energijos.
Norint patiekti į centralizuotus tinklus tokį energijos kiekį, Stokholmo
kogeneracinėje jėgainėje reikės kasdien sudeginti apie 12 tūkst. kubinių
metrų medienos drožlių – tada per savaitę čia bus supleškinamos 3-4
biokuro siuntos, telpančios penkiuose traukinio sąstatuose.
Po žeme įrengtose „Fortum“ elektrinės saugyklose bus galima sutalpinti
apie 50 tūkst. kubinių metrų žaliavų. Stokholmo jūrų uoste modernizuojamos
prieplaukos biokurą plukdantiems laivams. Statybos jau artėja į pabaigą.
Kai naujoji Stokholmo elektrinė pradės veikti projektiniu pajėgumu, į aplinką
pateks 126 tūkst. tonų mažiau teršalų. Toks kiekis sudarytų 12 proc.
teršalų, kuriuos atmosferą kasmet išmeta šio regiono transportas.
Degins tik medienos atliekas
„Didėjant atsinaujinančių šaltinių energijos gamybai, šaltomis ir
vėjuotomis dienomis jėgainės tiekiamos elektros paklausa akivaizdžiai
išaugs. Dirbsime lanksčiai prisiderindami prie kintančios vartojimo rinkos“, –
tvirtina Stokholmo įmonės „Fortum Varme“ vadovas Andersas Egelrudas.
„Fortum“ specialistai pažymi, kad Stokholmo kogeneracinė jėgainė
iš medienos atliekų pagamins tiek elektros energijos, kiek jos galima
išgauta saulės energijos kolektoriais užklojus 20 tūkst. gyvenamųjų namų
ir prekybos centrų stogų. Smarkiai sumažės tarša anglies dioksidu.
Skandinavijos, Rytų Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje ir Indijoje
savo veiklą plėtojantis koncernas „Fortum“ naują Stokholmo jėgainę
pristato kaip tvarios, žmonių gyvenimo kokybę gerinančios energetikos
sistemos, jungiančios gamybą, centralizuotą šilumos tiekimą,
atliekų valdymą ir kitokius žiedinės ekonomikos aspektus, pavyzdį.
Stokholmo elektrinėje bus deginamas biokuras, o ne buitinės atliekos, nes
Švedijos sostinėje šiukšles kaip žaliavą elektros ir šilumos energijai naudoja
kitos kogeneracinės jėgainės, kurių galingumas – penkis kartus didesnis.
Dėl žaliavų - konkurencija
Švedai savo atliekų sąvartynuose jau seniai nebelaidoja – viską sudegina.
Panaši padėtis kitose Skandinavijos valstybėse – ten šiukšlių jau trūksta.
Iš viso čia veikia 82 įvairias buitines atliekas kaip antrines žaliavas
šilumos ir elektros energijai gaminti naudojančios kogeneracinės jėgainės.
Skandinavijoje dėl kogeneracinėse elektrinėse deginamų atliekų aršiai
grumiasi Norvegijos ir Švedijos sostinės – Oslas bei Stokholmas.
Prieš pusšimtį metų pradėję deginti šiukšles švedai yra šio verslo pradininkai ir
Europos Sąjungos rekordininkai - elektros ir šilumos energijai gaminti kasmet
sunaudoja apie milijoną tonų surinktų buitinių ir gamybos atliekų.
Lietuvoje dėl šiukšlių niekas nekonkuruoja – kol kas tik Klaipėdoje veikianti
vienintelė kogeneracinė elektrinė superka ir degina rūšiuotas atliekas bei biokurą.
Suomiams statant „Fortum“ jėgainę Klaipėdoje, sklido gandai, kad Skandinavijos
ir Vakarų Europos šalys Lietuvą užvers savo šiukšlėmis. Pasirodo, nerimauta be reikalo.
„Skandinavijos šalys pačios mielai importuotų atliekas. Ir ne tik iš Baltijos kraštų.
Švedai jau bando tai daryti, užmezgę ryšius su Pietų Europos valstybėmis, kur atliekos
nedeginamos“, – sakė įmonės „Fortum Lietuva“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius.
Rengiasi biokurą keisti šiukšlėmis
Klaipėdoje „Fortum“ elektrinė per metus sunaudoja 255 tūkst. tonų įvairių atliekų
ir biokuro masės. Mažesnę žaliavų dalį (80 tūkst. tonų) sudaro biokuras. Medienos
atliekos brangesnis, todėl „Fortum“ savininkai suinteresuoti deginti daugiau šiukšlių.
A.Kasparavičiaus teigimu, realios galimybės didinti deginamų atliekų kiekį jau
atsivėrusios: „Iki liepos turėtume gauti visus reikiamus leidimus. Tada į Klaipėdos
„Fortum“ jėgainės pakurą bus kraunamos tik atliekos, kurių Lietuvoje netrūksta“.
„Fortum“ savo strategiją kogeneracinėse jėgainėse naudoti pigesnes žaliavas sieja
ne tik su didesnėmis pajamomis, bet ir su aplinkosaugos standartais, vartotojų
lūkesčiais atsikratant šiukšlių gauti pigesnę šilumą ir elektros energiją.