„Elektros kainos biržoje sumažėjo, kai pradėjo veikti
„NordBalt“ jungtis (...) Prognozė yra ta, kad elektros rinkos
kainos turėtų mažėti dėl jungčių įsijungimo ir mes gegužės
mėnesį turėtume peržiūrėti kainą (gyventojams – BNS), kuri
turėtų įsigalioti nuo liepos pirmos dienos“, – sakė Inga
Žilienė Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui duotame
interviu, kuris parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra
BNS.
Nuo šių metų pradžios elektros kaina gyventojams sumažėjo
tik 1,5 proc. (apie 0,2 cento), nors kai kurie politikai anksčiau
prognozavo, kad kainos gali sumažėti 3-7 procentais. Anot
I.Žilienės, politikų prognozės būna netikslios, nes jie remiasi
neišsamia informacija.
„Kainų komisija visada remiasi faktais, įmonių duomenimis,
sąnaudomis. Viską suskaičiavus ir tas efektas gaunasi kitoks, nei
žada politikai. Nes politikai realiais duomenimis nedisponuoja, tik
komisija disponuoja visais duomenimis, kuriuos ji gali vertinti
kainoje“, – tvirtino Kainų komisijos vadovė.
Tačiau ji pabrėžė, kad investicijos į energetikos
infrastruktūrą neša naudą vartotojams ir tai akivaizdžiai matosi
šilumos sektoriuje, kur investavus į biokuro katilus kai kuriose
savivaldybėse galutinė šilumos kaina vartotojui sumažėjo net 25
procentais.
I.Žilienės teigimu, kai kurių politikų iniciatyvą Kainų
komisijos veiklą finansuoti tik valstybės biudžeto lėšomis galima
svarstyti, tačiau ji pabrėžė, kad tai gali kelti rizikos komisijos
nepriklausomumui ir jos veiklos efektyvumui.
„Visai nėra svarbu, koks yra Kainų komisijos finansavimo
šaltinis. Tačiau tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulio lygmeniu yra
pabrėžiama, nepriklausomas rinkos reguliuotojas turi turėti
pakankamus išteklius funkcijoms vykdyti“, – sakė I.Žilienė.
Pasak jos, nuo 2012 metų, kai Kainų komisija buvo pradėta
finansuoti jos prižiūrimų energetikos įmonių įnašais,
pastebimai išaugo tiek komisijos darbuotojų skaičius, tiek
komisijai pavestos funkcijos ir jos veiklos apimtys.
„Šiuo metu vis didesnį pagrindą įgauna ES tiesioginio
taikymo reglamentai, kurie bus patvirtinti iki 2017 metų vidurio. Vis
didesnės funkcijos yra suteikiamos nepriklausomai reguliavimo
institucijai, tai yra papildomos funkcijos, kurios turės būti
atliekamos. Bet to, yra tarptautinis bendradarbiavimas, mums reikės
dalyvauti ES iniciatyvose (...) Netgi Europos Sąjungos audito
rūmai yra pažymėję, kad vis dėlto tas finansavimas turėtų būti
pakankamas tokių reguliavimo institucijų, įskaitant ir Kainų
komisiją“, – teigė I.Žilienė.
Pasak jos, Kainų komisijos prižiūrimose rinkose veikia ir labai
daug valstybės kontroliuojamų įmonių, todėl labai svarbu
užtikrinti jos veiklos nepriklausomumą.