Prieš metus
pradėjęs veikti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų
(SGD) terminalas užtikrino šaliai galimybę atsigabenti SGD ir
sugriauti ilgus dešimtmečius gyvavusią dujų tiekimo iš
vienintelio šaltinio grandinę.
Šiais metais 3 Lietuvos įmonės – „Lietuvos dujų tiekimas“,
„Litgas“ ir „Achema“ – iš „ Statoil“ nupirks apie 1,15
mlrd. kubų SGD, kurias jos atsigabens laivais per SGD terminalą, o
likusią dalį – apie 0,9 mlrd. kubų – iš „ Gazprom“.
Rusijos
koncernas prarado didelę dalį rinkos, nes nesugebėjo pasiūlyti
lanksčios ir skaidrios kainodaros, tuo metu „ Statoil“ buvo
lankstus, o jo dujų kaina yra maždaug penktadaliu mažesnė.
Dar prieš kelis mėnesius skelbta, jog brangių „Statoil“
dujų Lietuva šiemet pirks mažiau – 2014 metais sutarto kiekio (540
mln. kubų) šaliai yra per daug. Tačiau šių metų pradžioje
padėtis iš esmės pasikeitė.
Apie tai – interviu su „Lietuvos energijos“ grupės vadovu
Daliumi Misiūnu.
– Šiais metais įvyko tikras perversmas Lietuvos dujų rinkoje, kai daugiau nei pusę šaliai reikalingų dujų bus perkama iš alternatyvaus tiekėjo – Norvegijos „Statoil“, o Rusijos „Gazprom“ liko it musę kandęs. Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir ką tai rodo Latvijai ir Estijai?
– Aš manau, kad svarbiausia žinutė šioje situacijoje yra tai,
kad galimybė rinktis atsiperka. Šiemet, turėdami realų antrą
šaltinį ir pasinaudodami ta galimybe rinktis, mes turime tokią
situaciją, kai SGD sudaro daugiau nei pusę dujų. Tai yra gerai ir
smagu, bet, matyt, ne čia yra pagrindinė nauda, o ta, kad mes
galėjome pasirinkti pigesnį šaltinį.
Jei mes nebūtume galėję pasirinkti pigesnio šaltinio, tai mums
būtų dujos šiemet pabrangę apie 15-20 proc., nes „Gazprom“
paskutinėmis dienomis (2015 metų – BNS), vėluodami pasiūlė mums
visiems naują formulę, kuri pabrangina dujų kainą. Matyt, tai
padarė, siekdami apsaugoti savo pajamas ir gelbėti savo situaciją.
Pats pateikimas, jog čia neva yra techninis veiksmas, primena visus
10 metų, kaip viskas vykdavo, kai lietuviai sėdėdavo „Gazprom“
koridoriuose tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, laukdami kainos arba
kiekių. Matyt, ta era jau baigėsi.
Jiems turint tokį požiūrį, SGD rinka kaip tik parodė kitą
galimybę – esant papildomai pasiūlai ir nesant paklausos didėjimui
pasaulinėje rinkoje, SGD atpigo. „Statoil“ nebuvo vienintelis,
kuris pasiūlė SGD – iš viso 12 pasaulinių tiekėjų buvo apklausta
metų pradžioje, bet, aišku, žiūrint į tai, kad jis turi
pagrindinį vežimo kontraktą – vadinamojo paskirtojo tiekėjo
(„Litgas“ – BNS), o šalia to yra „Achema“ ir „Lietuvos
dujų tiekimas“, tai jie galėjo logistiškai labai efektyviai
sudėlioti portfelį. „Statoil“ terminalas yra arčiausiai ir
nereikia skaidyti krovinių.
Galima drąsiai sakyti – su „Statoil“ mes dirbame kaip su
partneriu, o kaip mes dirbome su „Gazprom“, patys žinome. Manau,
turime nenuvertinti to, kad „Statoil“ pakeitė sąlygas, tai buvo
mums partnerystės įrodymas.
– Šių kontraktų nauda Lietuvos vartotojams akivaizdi – jau pranešėte, kad nuo kovo 1 dienos vidutiniškai 16 proc. mažėja dujų kaina komerciniams vartotojams, o nuo liepos apie 10 proc. ji mažės ir buitiniams vartotojams.
– Be to, dar persiskaičiuos terminalo dedamoji, nes buvo pakeista
sutartis su „Statoil“ – daugiau nei 30 mln. eurų sumažės
kaštai, ir tai atitinkamai persiskaičiuos per kovą-balandį,
vėliausiai nuo gegužės 1 dienos mes matysime efektą – pajėgumų
dedamoji visiems nuguls, ji bus mažesnė ir reikės mokėti mažiau.
Kadangi dujų importo kaina mažėja, tai bus perskaičiuota ir
vadinama terminalo importo kaina, kurią moka šilumininkai. Visa tai
turi efektą.
Iš kitos pusės žiūrint, nepasiduokime pagundai visa tai
paversti normalia praktika. Šiais metais turime tokią situaciją –
kai 2014 metais sudarinėjome pirmą sutartį su „Statoil“,
situacija SGD rinkoje buvo kitokia, o dar anksčiau – 2013 metais –
„Gazprom“ kaina buvo kitokia. Ta rinka yra dinamiška ir viskas
keičiasi. Tas lankstumas yra didžiausia vertė. Gal kitais metais
mes daugiau pirksime iš vamzdžio, jei „Gazprom“ sugalvos, kad
jų kainodara jų netenkina, jie praranda rinką ir pradės taikyti
papildomas nuolaidas ar kainodaras.
- O latviams ir estams?
– Latviai vis dar iš įpročio blokuoja bet
kokias naujienas ir naujoves. „Marguerite“ (Europos energetikos,
klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas, kuris įsigijo
28,97 proc. Latvijos dujų bendrovės „Latvijas gaze“ – BNS)
atėjimas į akcininkų struktūrą yra teigiamas dalykas.
Kitais
metais, kai bus atskirtos tos veiklos, jie galės pilna jėga naudotis
rinkos galimybėmis, o estai šiek tiek skirtingi, nes jų vartojimas
labai nedidelis ir jie yra mūsų kelyje. Jie naudojasi tomis
galimybėmis ir aktyviai ieško būdų įsigyti dujų. Lietuva buvo ta
pirmoji, kuri parodė kelią.
– „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška neseniai užsiminė, kad SGD terminalu domisi dar 2-3 pasaulinio lygo tiekėjai, kurie dujas galėtų tiekti Estijos ar Latvijos importuotojams. Kas Jums apie tai žinoma?
– Nežinau, kaip greitai tas gali būti. Ilgainiui realu, kad
atsiras daugiau tų žaidėjų. Kol kas žiūrint į tai, kokie
įsipareigojimai yra prisiimti (SGD terminalo – BNS), papildoma
prekyba galima tik pakankamai nedideliais kiekiais.
Aišku, tokių
nedidelių kiekių niekas specialiai neveš, tai bus tų pačių
žaidėjų žaidimas – ar likučius, ar balansavimo kiekius
tarpusavyje suprekiaus. „Statoil“ tiekiami papildomi kiekiai yra
tik šiems metams – tiek „Lietuvos dujų tiekimo“, tiek
„Achemos“ kiekiai yra iki rudens, tai po to visos galimybės
realios.
Šios sutartys įrodė ir latviams, ir estams, jog
diversifikavimas yra geras sprendimas. Jei anksčiau buvo galima
traktuoti, kad tai politiniai sprendimai, tai dabar tai tapo aišku.
Į ką natūraliai turime iš Lietuvos pusės atkreipti dėmesį, kol
kas mes – Lietuva – sumokame už terminalą – taip neturėtų būti.
Jei dalinamės nauda, tai turėtume dalintis ir kaštais, ir čia bus
sunkus momentas. Lietuvos vartojai sumoka už terminalą, o kitos
šalys kol kas gali naudotis, mažai prisidėdamos prie jo nuolatinio
išlaikymo. Jeigu bus naudojamasi, tai turi būti ir dalijamasi. Kol
kas Latvija ir Estija nieko nemoka.
– Ką čia reikėtų daryti?
– Nežinau, tai yra politinis, strateginis klausimas, manau, kad
Energetikos ministerija galbūt ir imasi veiksmų. Praėjo tas etapas,
kur kiekvienai šaliai po terminalą, ir „Independence“ jau
įrodė savo ne tik reikšmingumą saugumo prasme, bet ir ekonominę
naudą, tai gal jau reikėtų pavadinti tą regioninį terminalą
regioniniu. Ir ta iniciatyva išpirkti laivą galėtų būti bendra
iniciatyva.
Šitas regionas, kuriam ši infrastruktūra yra kritiškai
reikalinga dėl diversifikacijos ir saugumo užtikrinimo, galėtų
būti traktuojamas kaip vienas.
– Kaip vis dėlto galėtų elgtis „Gazprom“? Ar žinant jo ambicingą politiką Baltijos šalių atžvilgiu, „Gazprom“ gali parodyti, jog nenori prarasti šios rinkos ir jis pergalvos savo politiką? Ką čia galėtų pademonstruoti būsimas „Gazprom“ dujų aukcionas, jei jis įvyks?
– Aš manau, kad, matyt, tas rinkos sumažėjimas buvo didesnis
nei jie tikėjosi ir čia, aišku, svarbus „Achemos“ sprendimas,
nes galbūt buvo galvojama – kas liečia politiką, taip, tai tie
kiekiai gali būti diversifikuoti, nežiūrint į ekonominį aspektą
kaip prioritetą, o verslas jau pasirinks, kas jam naudingiausia.
Tai
verslas ir pasirinko. Tai galbūt buvo „Gazpromui“ netikėta, bet
čia jie geriau pasakytų.
Dėl aukciono – viskas priklausys nuo to, kaip jie tą aukcioną
organizuos. Praėjusiais metai organizuotuose aukcionuose būdavo
nustatoma tam tikra formulė, kuri apibrėžia kainos „grindis“.
Jei tos „grindys“ bus nustatytos pagal dabartinį paskutinį jų
pasiūlymą, tai nebus ten dėl ko aukcionintis. Arba jie turi tai
pakeisti, arba susitaikyti su tuo, kad čia nieko neparduos. Jei jie
kažką pakeis čia, tai klausimas, kaip tai atrodys, palyginti su
kitomis šalimis.
Čia toks rebusas. Struktūriškai yra taip, kad SGD trumpalaikiai
pirkimai, vadinamoji spotinė rinka yra patrauklesnė.
Aišku, Europa
į tai negali sureaguoti pilnu mastu, nes yra įsipareigojimai, kurie
yra prisiimti – ilgalaikės sutartys, kiekiai, žiema nebuvo ypatingai
šalta, tai papildomų kiekių nebuvo, tai ji negali taip staiga
pereiti.
Lietuva gal net buvo unikali šioje situacijoje, nes mes
neturėjome ilgalaikių įsipareigojimų, tik labai nedidelius
kiekius, kuriuos persikėlėme iš praeito laikotarpio. Tai net
suveikė kaip apsaugos mechanizmas, kada ramiau jautėmės ir
išlaukėme momento, kai buvo palankiausia įsigyti SGD.
Europai tai padaryti sunkiau, bet visi tai puikiai suvokia ir
atsiras daugiau lankstumo pas visus – pasiruošimo tai matyti labiau
kaip spotinį produktą. Manau, ateityje matysime daugiau
trumpalaikių sandorių pagal tai, kas geriau apsimoka.
– Ar gali atsitikti, kad „Gazprom“ Lietuvoje ateityje iš viso neliks?
– Taip gali būti. Kol kas bent jau tranzitu „Gazprom“ dujos
tikrai tekės. Praktiškai vis tiek bus kažkoks miksas. Kažkada
turėjome tik „Gazprom“ dujas, tai galime turėti tik SGD dujas.
Tai daugiau gali būti epizodinis dalykas, nei tendencija. Tas
lankstumas, ta dinamika bus dar aktyvesnė ir kalbėsime ne tik apie
metus, o ir apie mėnesius. Visada bus galimybė vieną kitą krovinį
nusipirkti SGD, aišku, vamzdinės dujos gal niekada nebus taip
stipriai dinamiškos.
– Jūs esate užsiminęs, kad „Lietuvos energija“ ar „Litgas“ padėjo „Achemai“ pasiekti kontraktą su „Statoil“. Gal galima daugiau apie tai sužinoti?
– Kada buvo derinamos pagrindinės sutarties („Litgas“ – BNS)
su „Statoil“ sąlygos, buvo svarstomi įvairūs variantai. Padėjo
tai, kad „Statoil“ pradėjo vertinti Lietuvą kaip realų
partnerį, išbandyta infrastruktūra ir suvokta, kad terminalas
veikia ir kaip veikia.
Iš tikrųjų pirmuose pokalbiuose tarp
„Statoil“ ir „Achemos“ dalyvavo ir mūsų žmonės, nes tada
buvo svarstomi įvairūs būdai, kaip būtų tą sandorį
struktūruoti. Tada jis buvo pakankamai perspektyvinis, dabar jie turi
tiesioginę sutartį ir mes tuo labai džiaugiamės. Tas mūsų
dalyvavimas pradžioje, matyt, padėjo „Statoil“ priimti tą
palankiau.
Mane pozityviai nuteikė, kad „Achema“ tam pasiryžo ir
nenuėjo tuo keliu, kad įsipareigoti dar 20 metų kažkam kitam su
galbūt kažkokiomis specialiomis sąlygomis. Manau, kad ir
organizacijai, ir vadovams buvo rimtas apsisprendimas, nes tradicija
yra kita. Tas praeitų metų jų nesusiderinimas kainodaros ir kiti
dalykai, matyt, pastūmėjo tam dalykui.
Dar noriu pasakyti, kad „Achemai“ labai pasisekė, kad
„Gazprom“ nepaskelbė metinių aukcionų pernai, nes jeigu gamykla
būtų lapkričio ar gruodžio mėnesį įsipareigojusi metams, tai ji
nebūtų nieko nusipirkusi iš „Statoil“. Tam tikra prasme jiems
gerai sukrito korta.
– Sakėte, kad „Gazprom“ šiemet pasiūlė Lietuvai 15-20 proc. brangesnes dujas, o pasirašius kontraktą su „Statoil“, dujų kaina verslui mažėja 16 proc. Ar galima skaičiuoti, kad „Gazprom“ ir „Statoil“ dujų kainos skirtumas yra iki 35 proc.?
– Tuo metu, lyginant gruodžio ir sausio mėnesius, būtų 15-20
proc. „Gazprom“ kainų skirtumas. Taip negali sulyginti, bet tas
skirtumas tikrai yra ženklus tarp tų dviejų koncernų kainų. Tas
16 proc. mažinimas yra vertinant, kokia kaina yra metų pradžioje,
kokia yra prognozė indekso judėjimo ir tuos kiekius, nes dalis
kiekių ateina iš praėjusių metų ir dalis yra naujų – taigi, yra
toks miksas. Bendrai paėmus skirtumas yra ženklus.
– Tai grubiai skaičiuojant – penktadalis?
– Manau, tame lygyje.
– Energetikos ministras Rokas Masiulis yra minėjęs, kad
„Statoil“ kainodara yra skaidresnė nei „Gazprom“ ir leidžia
lengviau prognozuoti dujų kainas. Paaiškinkite, kur tas skirtumas?
– „Statoil“ kaina susietas su NBP (Jungtinės Karalystės
indeksas National Balancing Point – BNS), o tai yra viešas rinkos
indeksas, pagrįstas. „Gazprom“ formulė yra jų pačių
sugalvota, sukurta, ir ji gali per naktį pasikeisti ir nėra
objektyvių priežasčių, kuo paremti tie pakeitimai – tai
vienašališkas veiksmas. NBP yra pagrindinis skaidrumo faktorius, jis
yra viešas, oficialus.
– Kiek yra galimybių ateityje įsiterpti į mūsų dujų rinką kitiems tiekėjams, be „Statoil“ ir „Gazprom“?
– Iš šiandienos situacijos žiūrint, kai bus atskirtos veiklos
visiškai (Latvijoje – BNS), tai transportavimas Baltijos šalyse bus
visiems vienodai prieinamas – tai bus jau žingsnis į priekį. Jau
galėjome prieš pusę metų latviams parduoti, bet nepardavėme, nes
nedavė vamzdžio realiai.
Tas pasikeis. Kitas dalykas, kol visi
įeinantys vamzdžiai bus iš Rusijos, tai kažko naujo tikėtis
būtų sunku, nebent jie savo viduje sugalvos turėti keletą
žaidėjų, kurie gali eksportuoti dujas, dabar yra tik vienas. Toliau
yra GIPL (Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis – BNS) – jam atsiradus, jau
galės atsirasti daugiau, nes tada jau praktiškai visi europiniai
žaidėjai galėtų atvežti – ir „Statoil“ su vamzdžiu, ir kiti
didesni prekybininkai. O SGD – yra 12 potencialių tiekėjų ir bet
kuris iš jų gali atvežti.
– O su JAV SGD – kokie čia galėtų būti mūsų santykiai? Jei jos pigs, nes paklausos didelės nėra, ar realu, kad mes jas pirksime?
– Bendrai paėmus, realu. Iki šiol mes nepirkome, nes buvo tik
vienas krovinys, ir tas su techniniais niuansais, kitas dalykas,
visada turime žiūrėti į kainą. Dar praktikos nėra, nes tik
testinis krovinys išplaukė. Visada lyginama kaina, jei bus tinkamos
sąlygos, tai bus galima pirkti.