Nors klimatas Ispanijoje tikrai nėra atšiaurus, beveik penktadalis šios valstybės gyventojų namuose žiemą vis vien šalo. Krizės nualintoje šalyje šis reiškinys jau turi savo vardą – energetinis skurdas.
Nuo 2013-ųjų elektra Ispanijoje pabrango 83 procentais, vanduo – 65 proc. Tai sutapo su sunkmečiu, kai nedarbo lygis išaugo net iki 26 procentų.
Todėl statistika yra pritrenkianti: vien Katalonijoje elektros tiekimo įmonė „Endesa“ per metus atjungė elektrą daugiau nei pusei milijono būstų.
Žmonės priversti vogti
Nemanykite, kad nelegalus prisijungimas prie elektros tinklų – tik Lietuvai ir kitoms posovietinėms šalims būdingas reiškinys. Ispanijoje tai irgi populiaru.
„Aš nesijaučiu blogai nelegaliai vartodama elektrą. Gaunu bedarbės pašalpą, kuri nesiekia nė 400 eurų per mėnesį. Kaip iš tokios sumos kas du mėnesius galėčiau mokėti 70 eurų už elektrą ir dar tiek pat už vandenį ir dujas?“ – klausė Madride gyvenanti argentinietė.
Daugiabutyje, kuriame ji įsikūrusi, taip elgiasi ne vienas žmogus. „Esame paprasti, normalūs piliečiai, kurie anksčiau dirbo, bet dabar neturi iš ko susimokėti už elementarias paslaugas, į kurias turime teisę“, – tvirtino moteris.
Panašiai kalbėjo ir kita Madrido gyventoja, kuriai dujos nebetiekiamos jau devynis mėnesius: „Tavo padėtis čia niekam nesvarbi. Neįdomu, ar tu šąli, ar neturi šilto vandens išsimaudyti, ar neturi maisto. Jiems rūpi tik viena – pelnas.“
Nesupranta, už ką moka
Elektros sąskaitos Ispanijoje jau seniai tapo legenda, nes tik 38 procentai jose nurodytos sumos yra tikroji energijos kaina.
Likę 62 procentai paprastiems mirtingiesiems nesuvokiami: šią dalį sudaro rinkliavos mokestis už priėjimą prie elektros tinklų, valstybinis mokestis už elektrą, įrangos nuoma ir pan. Energetikai nuolat reklamose aiškina, ką tai reiškia, tačiau ispanai jų kalbos nesupranta.
Kairiųjų partijų atstovai ir įvairios socialinės organizacijos Ispanijoje kovoja už tai, kad tuose namuose, kurių gyventojai gauna itin mažas pajamas, dėl nemokumo nebūtų atjungtas vanduo, elektra ar dujos.
„Prieš troškulį, šaltį ir tamsą!“ – tokį šūkį savo tinklalapyje paskelbė Katalonijoje įsikūręs aljansas prieš energetinį skurdą. Anot jo atstovų, elektros, dujų ir vandens tiekimas yra elementarios paslaugos, teisę į jas privalo turėti visi Ispanijos gyventojai.
„Kalbėdami apie energetinį skurdą visuomet susiduriame su skaudžiu paradoksu. Šeimos deda milžiniškas pastangas, kad galėtų apmokėti sąskaitas, o paslaugas teikiančios bendrovės gauna milžinišką pelną.
Katalonijoje trys kompanijos, turinčios elektros, vandens ir dujų monopolį, per metus gauna milijonus eurų pelno.
Ispanijos energetikos rinka yra neefektyvi, nėra konkurencijos, o stambiosios bendrovės turi daugybę privilegijų“, – ginti skurstančių tautiečių stojo net Barselonos merė Ada Colau.
Lengvatos nepasiekiamos?
Katalonijoje praėjusių metų liepą buvo priimtas įstatymas, pagal kurį šeimoms, kurių sąskaitos už elektrą, vandenį ir dujas sudaro daugiau nei 10 proc. pajamų, nesumokėjus už šias paslaugas, nuostolius turi padengti valstybė.
Tokiems gyventojams reikėtų kreiptis į socialinius darbuotojus, kad jie patvirtintų energijos išteklius tiekiančioms bendrovėms apie prastą vartotojų ekonominę būklę.
Tačiau Ispanijos konstitucinis teismas šalies vyriausybės prašymu kol kas šį įstatymą įšaldė.
Prieš dvejus metus kairiųjų grupė Kongrese siūlė priimti naują energetikos įstatymą, kuris padėtų kovoti su energetiniu skurdu. Pagrindinis pasiūlymo punktas buvo įtvirtinti „žiemos paliaubas“ – įpareigoti elektros ir dujų įmones atsisakyti paslaugų nutraukimo dėl žiemą nesumokėtų sąskaitų. Tačiau ši idėja buvo atmesta.
Šiuo metu Ispanijoje galioja įstatymas, pagal kurį gyventojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų (vadinamosios socialinės premijos) keturiais atvejais: jei jiems tiekiama minimalios galios srovė, jei jie gauna minimalią pensiją, jei visi šeimos nariai yra bedarbiai ar šeima yra daugiavaikė.
Pasak Laios Ortiz, atsakingos už energetiką kairiųjų grupėje Kongrese, tokios sąlygos socialinei premijai gauti yra pernelyg sudėtingos, todėl daugelis negalinčių susimokėti šeimų šiomis lengvatomis nesinaudoja.
Žmonės prisiminė anglis
O kol politikai, gyventojai ar energetikai pliekiasi žodžių mūšiuose, suklestėjo malkų ir anglių pardavėjai.
„Anksčiau mano prekių reikėdavo tik pasiturintiems, kurie namuose norėdavo turėti židinį dėl jaukumo.
Dabar prekyba išsiplėtė ir vis daugiau žmonių senoviškai šildosi savo namus“, – džiaugėsi seniausios Madrido medienos ir anglių parduotuvės „La Carboneria“ savininkas.
