Kovo 15 dieną Ženevoje vyks Espo konvencijos įgyvendinimo
komiteto posėdis, kuriame bus įvertinta, kaip Baltarusija
įgyvendina 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime
pateiktas rekomendacijas.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius
Vitalijus Auglys praėjusią savaitę BNS teigė, kad minėtose
rekomendacijos buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio
aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus,
organizuoti viešą projekto svarstymą.
Rekomendacijose taip pat buvo siūlyta Lietuvai ir Baltarusijai
pasirašyti bendrą sutartį dėl keitimosi informacija, šalims
įgyvendinant įvairius projektus, kuriems būtų reikalingas poveikio
aplinkai vertinimas. Pernai gruodį į Vilnių buvo atvykę
Baltarusijos atstovai, tačiau aptarta tik nedidelė dalis sutarties.
Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos
įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių
Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame
kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas,
įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos
klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių
visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo
konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE
projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių
susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV
procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva
2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos
atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog
Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti
tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje
elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE
stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, o
anot Baltarusijos, pirmasis jos blokas gali pradėti veikti 2018
metais.
Lietuva laukia atsakymo, kodėl Baltarusija, turėdama daugiau
kaip 70 aikštelių variantų, pasirinko būtent Astravą. Baltarusija
nepateikė informacijos, ar šioje vietoje buvo atlikti šiuolaikiniai
seisminiai tyrimai, taip pat laukiama atsakymo ir apie galimą AE
poveikį Neries upei, aplinkinėms teritorijoms, gyventojams.
Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus
evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti
lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų
atliekų tvarkymą.