Kovo 15 dieną Ženevoje vyks Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdis, kuriame bus įvertinta, kaip Baltarusija įgyvendina 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktas rekomendacijas.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys praėjusią savaitę BNS teigė, kad minėtose rekomendacijos buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus, organizuoti viešą projekto svarstymą.
Rekomendacijose taip pat buvo siūlyta Lietuvai ir Baltarusijai pasirašyti bendrą sutartį dėl keitimosi informacija, šalims įgyvendinant įvairius projektus, kuriems būtų reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Pernai gruodį į Vilnių buvo atvykę Baltarusijos atstovai, tačiau aptarta tik nedidelė dalis sutarties.
Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, o anot Baltarusijos, pirmasis jos blokas gali pradėti veikti 2018 metais.
Lietuva laukia atsakymo, kodėl Baltarusija, turėdama daugiau kaip 70 aikštelių variantų, pasirinko būtent Astravą. Baltarusija nepateikė informacijos, ar šioje vietoje buvo atlikti šiuolaikiniai seisminiai tyrimai, taip pat laukiama atsakymo ir apie galimą AE poveikį Neries upei, aplinkinėms teritorijoms, gyventojams.
Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.
