Šiuo metu 68 proc. miestų gyventojų gyvena būstuose, kuriuose įrengtas centrinis šildymas. 18 proc. gyventojų namus šildo dujomis, 15 proc. – kietu kuru, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Renkasi pagal kainą ir patogumą
Trečdalis gyventojų įsigijo būstą su jau įrengta šildymo sistema ir pasirinkimo neturėjo. Likę teigė, kad šildymo būdą rinkosi remdamiesi dviem veiksniais – kaina ir patogumu.
„Pagal šiuos kriterijus konkuruoja šildymas dujomis ir kietuoju kuru“, – teigė ESO generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Šildymas kietuoju kuru – pigiausias pasirinkimas, tačiau šildytis dujomis – kur kas patogiau.
L.Liutkevičiaus teigimu, tai atsispindi ir praktikoje – šiais metais, palyginti su praėjusiais, ESO sulaukė 2,1 karto daugiau gyventojų, norinčių įsivesti dujas, paraiškų.
Mieliausiai šildytusi dujomis
Jei turėtų pasirinkimo galimybę, 18 proc. gyventojų, dalyvavusių apklausoje, pasiliktų prie centrinio šildymo. Jeigu techninės galimybės leistų, pusė gyventojų rinktųsi šildymą dujomis.
L.Liutkevičius džiaugiasi tokiu pasirinkimu, žadančiu šildymo dujomis plėtrą ir ateityje: „Smagu, kad švariausias iškastinis kuras grįžta į mūsų namus.“
Jo teigimu, toks gyventojų pasirinkimas – suprantamas.
„Dujos, palyginus su malkomis, išskiria kur kas mažiau anglies dioksido bei smalkių, taip pat gyventojams yra patogesnės, nes kuro nereikia sandėliuoti ir taip sutaupoma vietos.“
Kaina – tai pat svarbus veiksnys. Nors dujos nėra pigiausias pasirinkimas, bet L.Liutkevičiaus teigimu, čia svarbu ne pati kaina, bet visa kainodara.
„Kaina yra nustatoma pagal rinkos sąlygas. Terminalas diversifikuoja kuro šaltinius, sukuria konkurenciją, o gyventojams – galimybę rinktis ir rinkos kainą“, – sakė ESO generalinis direktorius.
Kas pigiau?
„Nemažai gyventojų pamiršta, kad bendra šildymo kaina susideda iš kuro kainos bei investicijų į įrangą“, – sakė VGTU Pastatų energetikos ekspertas Giedrius Šiupšinskas.
Lyginant tik kuro kainas – pigiausias yra geoterminis šildymas. Tačiau sistemos įrengimas toks brangus, kad, vertinant 10 metų perspektyvą, tai yra pats brangiausias šildymo būdas.
„Daugelis vartotojų pasirinkę pigiausią kurą paskui supranta, kad tai reikalauja papildomų laiko bei kitų sąnaudų“, – sakė G.Šiupšinskas.
Tokia situacija yra su malkomis – tiek pačio kuro, tiek sistemos įrengimo ir jos palaikymo kainos yra mažiausios, lyginant su kitais šildymo būdais. Tačiau malkos reikalauja papildomų investicijų – nesusijusių su pinigais.
„Malkas reikia sandėliuoti, todėl name turi būti skiriama tam vietos. Taip pat, šildymą reikia nuolat prižiūrėti ir reguliuoti, o tai yra laiko sąnaudos“, – kalbėjo G.Šiupšinskas.
Įvertinus visus kriterijus, VGTU eksperto teigimu, nuosavą namą gyventojams labiausiai apsimoka šildytis dujomis. Šis šildymo būdas yra nežymiai brangesnis, nei šildymas malkomis, tačiau sutaupo gyventojams laiko bei rūpesčių.
Centrinio šildymo nenurašo
„Nereikia nurašyti ir centrinio šildymo“, – sako L.Liutkevičius, nors prie šio šildymo būdo norėtų pasilikti tik kiek mažiau nei penktadalis gyventojų.
ESO generalinio direktoriaus teigimu, visur turi būti pusiausvyra: „Yra vietų, pavyzdžiui gausiai urbanizuoti miestų centrai, kur atsijungimas nuo centrinio šildymo gali būti net kenksmingas – jei visi namai pradėtų kūrenti dujomis ar malkomis, susidarytų didelė oro taršos koncentracija.“
Nuo centrinio šildymo atsijungus pavieniams gyventojams, šildymo kaina likusiems gali ir pabrangti. „Vis dėlto, toliau nuo centro esantiems daugabučiams neturėtų būti sunku atsijungti nuo centrinio šildymo ir pasirinkti kitą šildymo būdą.“
G.Šiupšinskas mano, kad gyventojų nenoras naudotis centriniu šildymu nėra visiškai pagrįstas: „Daugelis nori atsijungti tik tam, kad galėtų patys reguliuoti šildymo lygį, tačiau su keliais inžineriais pakeitimais to galima pasiekti ir naudojantis centriniu šildymu.“
Jis teigia, kad svarbu ne tik šildymo kaina, bet ir jo sąnaudos – jei kuras ir brangus, bet jo sunaudojama mažai, galutinė sąskaita taip pat nebūna didelė. „Dabar centrinio šildymo sistemos veikia tikrai efektyviai, bet problema yra iš vartotojų pusės – tiesiog labai didelis šilumos vartojimas“, – teigė ekspertas.
