Vien atpigusios naftos arabams nepakanka: gamins ir ginklus

Praėjusiais metais Artimųjų Rytų valstybių pajamos dėl atpigusios naftos sumažėjo 390 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 346,27 mlrd. eurų). Taip apskaičiavo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Saudo Arabijos princas M.bin Salmanas vakar paskelbė, kaip bus mažinama priklausomybė nuo naftos: ketinama plėsti ir žemės ūkį, ir gynybos pramonę.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Saudo Arabijos princas M.bin Salmanas vakar paskelbė, kaip bus mažinama priklausomybė nuo naftos: ketinama plėsti ir žemės ūkį, ir gynybos pramonę.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

(„Lietuvos rytas“)

Apr 26, 2016, 5:00 AM, atnaujinta May 27, 2017, 3:57 PM

Dar 2014 metų viduryje naftos barelis kainavo 115 dolerių, o šių metų pradžioje – mažiau nei 30 dolerių.

Nors dabar nafta pabrango iki daugiau nei 40 dolerių už barelį, šįmet Vidurio Rytų valstybių nuostoliai, TVF nuomone, turėtų siekti apie 150 mlrd. dolerių.

Nenuostabu, kad 2015-uosius net ir šiame regione ekonominiu požiūriu pirmaujančios valstybės (pavyzdžiui, Kuveitas arba Saudo Arabija) baigė su deficitiniu biudžetu.

Kai kurios iš jų ne tik ėmė naudoti anksčiau specialiuose fonduose, į kuriuos buvo pumpuojama dalis pajamų už naftą, susikaupusias atsargas, bet ir po ilgos pertraukos pradėjo skolintis pasaulio finansų rinkose.

„2016-ieji bus dar vieni prasidėjusio ciklo metai, per kuriuos šioms valstybėms teks imtis veiksmų, kad subalansuotų savo biudžetus.

Geresnių aplinkybių galima tikėtis tik po 4–5 metų, todėl per tą laiką teks rasti pusiausvyrą tarp pajamų ir išlaidų“, – daug naftos turinčias arabų šalis įspėjo TVF Vidurio Rytų ir Vidurio Azijos departamento vadovas Masoodas Ahmedas.

TVF prognozuoja, kad šio regiono bendrasis vidaus produktas, pernai ūgtelėjęs 2 proc., šįmet augs sparčiau – 3 proc.

Tačiau daugiausia dėl to, kad smarkiai didėja ir dar didės tiek Irako, tiek sankcijų jungo nusimetusio Irano naftos eksportas.

M.Ahmedas teigė, kad arabų valstybės gana lanksčiai reagavo į pasikeitusias verslo sąlygas. Tačiau joms derėtų vis labiau atsisakyti valstybės kišimosi į ekonomiką ir daugiau laisvės suteikti privačiam sektoriui, kuris gali sukurti naujų darbo vietų.

Kaip pavyzdį ekonomistas pateikė Malaiziją, Indoneziją ir Čilę: šios valstybės gana sėkmingai pakeitė savo ekonominę politiką ir be didelių sukrėtimų sumažino priklausomybę nuo žaliavų eksporto.

TVF prognozuoja, kad Vidurio Rytuose dėl natūralaus prieaugio per artimiausius penkerius metus gyventojų padaugės 10 milijonų, o dabartinėmis sąlygomis tiek naujų darbo vietų nesukuriama. Jei jos nebus keičiamos, jaunimo nedarbo lygis gali pasiekti net 20 proc.

Į tai regione pirmaujanti Saudo Arabija jau reagavo: vakar šios šalies valdžia paskelbė valstybės viziją iki 2030 metų.

Šiame dokumente pirmiausia pabrėžiama mažesnė priklausomybė nuo naftos eksporto.

Saudo Arabija nusiteikusi privatizuoti nedidelę dalį (iki 5 proc.) valstybinės naftos kompanijos „Aramco“ akcijų. Gautos lėšos bus skiriamos gerovės fondui, kuriame, kaip tikimasi, bus sukaupta apie 2 trilijonus JAV dolerių (1,78 trln. eurų).

Fondo lėšas ketinama naudoti naujoms darbo vietoms kurti, taip pat karalystės miestams atnaujinti. Pavyzdžiui, kasmet Saudo Arabija sulaukia milijonų musulmonų, keliaujančių į šventąsias vietas – Meką bei Mediną.

Valstybės vadovai tikisi dar didesnių turistų srautų, pasiūlę jiems daugiau krypčių.

Rijadas nemažai papildomų pajamų tikisi gauti palengvindamas darbo vizų režimą.

Valdžia paskelbė, kad darbdaviams reikalingi musulmonai ir arabai jau netrukus galės lengviau apsigyventi šalyje.

Pasak Saudo Arabijos princo Mohammedo bin Salmano, bus investuojama į mineralinių žaliavų gavybą ir stengiamasi pačioje šalyje gaminti kuo daugiau gynybai reikalingos produkcijos.

Ši valstybė pastaraisiais metais buvo trečia pagal dydį ginkluotės pirkėja pasaulyje, pernai tam išleidusi net 87 mlrd. JAV dolerių (77,24 mlrd. eurų).

Saudo Arabijos planuose yra net užuominų apie galimybę tapti žemės ūkio produkcijos eksportuotoja, nors daugumą valstybės teritorijos užima dykuma, kurioje gėlo vandens beveik nėra. („Rbc.ru“, AP, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.