Seimas dar 2014 metų gruodį leido Energetikos komisijai ištirti bendrovių „Lietuvos energija“, LESTO ir „Lietuvos energijos gamyba“ veiklą nuo 2009-ųjų. Taip buvo nuspręsta po to, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) atliko šių bendrovių patikrinimus.
Seimo sukurta komisija išvadas turėjo pateikti dar prieš metus, tačiau dėl didžiulės apimties tyrimo terminas buvo pratęstas.
Buvo aiškinamasi, ar energetikos įmonės teisėtai įtraukė į sąnaudas milžiniškas išlaidas, kiek dėl to permokėjo vartotojai, koks buvo šių bendrovių vadovų bei tuomečio energetikos ministro Arvydo Sekmoko indėlis.
Komisijos išvados – stulbinamos. Anot jos pirmininko „darbiečio“ Ričardo Sargūno, pavyko apskaičiuoti, kad energetikai tiriamuoju laikotarpiu nepagrįstai įtraukė į sąnaudas, o paprasčiau tariant – nugvelbė iš vartotojų apie 157 mln. litų (beveik 45,5 mln. eurų).
„Buvo tiriama ir prekyba elektra, ir jos gamyba. Kad iš klientų neteisėtai paimti pinigai – visiškai aišku. Tai buvo daroma įvairiai – ir didinant tarifus, ir pasinaudojus visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Sargūnas.
Anot jo, energetikos kompanijos buvo pristeigusios įvairių antrinių įmonių, iš kurių pirkdavo specifines paslaugas, o pastarųjų kainą buvo sunku patikrinti, nes šios bendrovės veikė monopolio sąlygomis. Nemažai šių išlaidų priskirta prie nepagrįstų.
Kita vertus, tyrimo metu paaiškėjo, kad įvairioms konsultacijoms buvo skiriamos didžiulės sumos, o už tai vėliau sumokėdavo vartotojai. Nors dalis šių paslaugų tikrai nebuvo būtinos įmonių veiklai.
Anot R.Sargūno, kai kurios tyrime minėtos įmonės, pavyzdžiui, „Litgrid“, dalį nuostolių jau atlygino. Kitos dėl to dar bylinėjasi.
„Tačiau yra sprendimas, kad per 2015–2018 metus ši suma turi būti sugrąžinta į biudžetą. Kaip ji bus kompensuota vartotojams, VKEKK turės nuspręsti tokiu atveju, jei Seimas patvirtins mūsų komisijos pateiktas išvadas“, – pasakojo parlamentaras.
Vakar po pateikimo šioms išvadoms buvo pritarta. Už tai balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė 9.
Dauguma balsavusiųjų „prieš“ buvo iš konservatorių stovyklos. Tai nenuostabu – mat buvo tiriama energetikų veikla tuo laikotarpiu, kai valdžioje buvo ši partija, o energetikos ministru buvo konservatorius A.Sekmokas.
Ar gali būti pareikalauta tuomečių energetikos įmonių vadovų, o gal netgi paties ministro atsakomybės? „Mums žinomi asmenys, kurie priėmė sprendimus. Tačiau pažeidimai, už kuriuos būtų galima taikyti nuobaudas, neužfiksuoti.
Svarbiausia buvo išsiaiškinti, ar tie veiksmai iš viso teisėti, kokia žala padaryta vartotojams ir kaip ji turi būti atlyginta“, – sakė R.Sargūnas.
Komisijos išvados turėtų būti svarstomos Seime kitą savaitę.
Skaičiai – įspūdingi ir stulbinami
Anot agentūros BNS, Energetikos komisija siūlo prokurorams tirti dviejų bendrovių – „Lietuvos energijos“ ir jos valdomos „Lietuvos energijos gamybos“ 2010 metų sutartį dėl elektros pirkimo.
Be to, Valstybės kontrolei siūloma atlikti „Lietuvos energijos gamybos“ taršos leidimų ir Kioto vienetų prekybos 2008–2014 m. auditą, o Viešųjų pirkimų tarnybai ir Konkurencijos tarybai – įmonių vidaus sandorių analizę.
Komisijos išvadose minima, kad dėl „Lietuvos energijos“, kuriai tuo metu vadovavo Aloyzas Koryzna, bei Lietuvos elektrinės prekybos ir gamybos 2010 metais vartotojai už pagamintą elektros kiekį permokėjo 116,91 mln. litų (33,86 mln. eurų).
Iš 2010–2012 m. šių dviejų bendrovių pateiktų konsultavimo sąnaudų net 96 procentai pripažinta nepagrįstomis, jų vertė – 1,413 mln. litų (409 tūkst. eurų).
Bendrovė LESTO 2011–2013 m. prie reguliuojamos veiklos sąnaudų, kurias turi atlyginti vartotojai, priskyrė nepagrįstų konsultacinių išlaidų už maždaug 645 tūkst. litų (186,8 tūkst. eurų), nepagrįstų reklamos ir viešųjų ryšių išlaidų – už 2,577 mln. litų (per 746 tūkst. eurų).
Komisija pripažino nepagrįstomis ir „Litgrid“ sąnaudas už konsultacijas – 448 tūkst. litų (130 tūkst. eurų).