Gegužę vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su balandžio mėnesiu, beveik nepakito. Ūgtelėjusi 0,5 proc. ji siekė 32,87 EUR/MWh. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje kainos judėjo skirtingomis kryptimis. Latvijoje vidutinė elektros kaina paaugusi 6 proc. siekė 32,68 EUR/MWh, o Estijoje sumenkusi 5 proc. nukrito iki 28,26 EUR/MWh.
„Praėjusį mėnesį buvo užfiksuotas didžiausias kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos nuo sausio mėnesio – jis išaugo iki 4 EUR/MWh. Elektros kaina Lietuvoje vidutiniškai buvo 9 EUR/MWh, o Estijoje – 4,6 EUR/MWh aukštesnė nei Skandinavijos šalyse“, – pastebi Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Baltijos šalys importavo trečdalį suvartotos elektros
Pasak M. Gigos, praėjusį mėnesį Baltijos valstybės importavo 24 proc. daugiau elektros energijos nei balandį – 652 GWh arba 34 proc. visos suvartotos elektros. Daugiausiai, kaip įprasta, importavo Lietuva – 79 proc. Latvija importavo 5 proc., o Estija – vos 1 proc. visos gegužę suvartotos elektros energijos.
Elektros suvartojimo apimtys visose Baltijos šalyse, palyginti su balandžio mėnesiu, sumažėjo 3 proc. iki 1,9 TWh. Daugiausia – 784 GWh – suvartojo Lietuva. Tai yra lygiai tiek pat, kiek ir balandžio mėnesį. Estijoje ir Latvijoje suvartojimas mažėjo atitinkamai 7 ir 3 proc. iki 601 GWh ir 556 GWh.
Vandens lygis Dauguvoje atsilieka nuo daugiametės normos
Pagamintos elektros energijos kiekis Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc., palyginti su mėnesiu prieš tai. Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta 165 GWh, Latvijoje – 527 GWh, o Estijoje – 596 GWh elektros energijos.
„Gamybos apimčių kritimui Latvijoje įtakos turėjo per mėnesį 14 proc. sumažėjęs vandens lygis Dauguvos upėje, lėmęs tiek pat sumenkusias gamybos apimtis Dauguvos hidroelektrinėse, kur praėjusį mėnesį buvo pagaminta 321 GWh. Vandens lygis Dauguvoje nuo daugiametės normos atsilieka 15 proc.“, – sako M. Giga.
Baltijos šalys kartu pagamino 66 proc. visos suvartotos elektros.
