„Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos koncerno pažeidimų“, – trečiadienį žurnalistams sakė R.Masiulis. Anot jo, Lietuvą sprendimas nuvylė, o arbitražo išlaidos padalintos abiem šalims po lygiai – po pusę milijono eurų.
„Arbitražo išvadose teigiama, kad nė viena iš šalių neįrodė savo reikalavimų ir nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų. Tai rodo, kad byla labai sudėtinga ir nė viena iš šalių nesugebėjo apginti savo pozicijos“, – kalbėjo R.Masiulis.
Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat teigė, kad Lietuva yra nusivylusi Stokholmo arbitražo sprendimu.
„Noriu pasakyti, kad mes Stokholmo arbitražo priimtu sprendimu esame nusivylę, bet reikia pripažinti tai, kad tuo laikotarpiu, kada vyko bylos nagrinėjimas, vis dėlto Lietuva padarė didžiulę reformą energetikos srityje. (...) Aš manau, kad ginčo metu, kada vyko teismas, tai tikiuosi, kad mums lengviau pavyko išsipirkti iš „Gazprom“ akcijas („Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ – BNS)“, – trečiadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Pasak R.Masiulio, Lietuva jau yra pasiekusi visus strateginius tikslus: reformavo dujų sektorių, susigrąžino dujų vamzdynų kontrolę, pasistatė suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris sugriovė „Gazprom“ monopolį rinkoje.
„Tai buvo tik viena iš dalių mūsų kovos, kuri tęsiasi 4 metus. (...) Aišku, norėjosi dar prisiteisi dėl dujų kainos formulės sumas, nes pati byla buvo dėl dujų kainos formulės neteisingo naudojimo. Bet pirminė analizė rodo, kad buvo sudėtinga byla, daug informacijos ir arbitrai tiesiog nesiryžo priimti kažkokio sprendimo“, – sakė R.Masiulis.
„Arbitražas teigia, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Tik dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutarties abstrakčių sąlygų sudėtinga įrodyti konkretų sutarties pažeidimą. Tačiau ir „Gazprom“ nepavyko pagrįsti visų savo gynybos argumentų“, – rašoma Energetikos ministerijos pranešime.
Anot jo, permokai už dujas apskaičiuoti buvo pasitelkti sudėtingi ekonominiai modeliai, kurie vertino teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką. Dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos.
„Arbitražas atkreipė dėmesį, kad terminas „teisinga kaina“ yra pernelyg abstraktus, kad būtų galima įvertinti galimą žalą. Be to, arbitrai nusprendė, kad reikalavimas tiekti dujas mažiausia kaina neturi prasmės. Esą „Lietuvos dujų“ akcininkų sutarties punktas, numatantis tiekti dujas mažiausia kaina, tebuvo šalių noras, o ne teisinis įsipareigojimas“, – rašoma pranešime.
2004 metais įsigydamas 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti Lietuvai dujas už teisingą kainą, atsižvelgiant į energetinių išteklių rinką Lietuvoje bei alternatyvaus kuro kainų dinamiką.
Tačiau nuo to laiko dujų kainos formulė buvo ne kartą keičiama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. Dėl to dujų kaina vartotojams dramatiškai išaugo. Be to, 2010 metų pabaigoje „Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir Latvijai, bet ne Lietuvai, nes pastaroji įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą.
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė į Stokholmo arbitražą kreipėsi 2012 metų spalį.
Premjeras A.Butkevičius maždaug prieš metus teigė, kad arbitražui priėmus Lietuvai palankų sprendimą, iš „Gazprom“ gauta kompensacija būtų atiduota šalies vartotojams, galbūt juos skiriant visuomenei svarbiems dujų infrastruktūros projektams. Vis dėlto nebuvo konkretumo, kaip pinigai juos pasiektų.
2014 metų gegužę, bendrovei „Lietuvos dujos“ pagrasinus nauju arbitražu, „Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino dujų kainą įmonei, kuri tiekė dujas visiems gyventojams ir daliai komercinių vartotojų. Kaina buvo sumažinta už dujas, tiektas bei tiekiamas 2013-2015 metais.
Europos Komisija, baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, 2015 metų balandį pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi.
Balandžio pradžioje „Gazprom“ atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą Jungtinių Tautų UNCITRAL arbitraže dėl ES trečiojo energetikos paketo.
A.Sekmokas: Stokholmo arbitražui byla buvo pernelyg sudėtinga
Stokholmo arbitražo sprendimas, pagal kurį Lietuva neatgaus 1,4 mlrd. eurų permokos už dujas iš „Gazprom“ rodo, kad arbitražas tiesiog nepriėmė jokio sprendimo, sako buvęs energetikos ministras, iniciavęs bylinėjimąsi su buvusiu vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai. Anot Arvydo Sekmoko, sprendimas padalinti teisines išlaidas per pusę rodo, jog arbitražas iš tikrųjų nežinojo, ar „Gazprom“ padarė pažeidimų.
„Iš esmės toks sprendimas reiškia, kad mes (arbitražas – BNS) nežinome ir mes nesiimame spręsti šito klausimo, jis per daug sudėtingas“, – BNS sakė A.Sekmokas.
Anot jo, svarbu kontekstas, kuriame buvo nagrinėjama „Gazprom“ byla – Europos Komisija, pranešusi, jog „Gazprom“ piktnaudžiavo monopoline padėtimi, kol kas nesiėmė jokių sankcijų, todėl nereikia stebėtis, jog sprendimų nesiryžo priimti ir Stokholmo arbitražas.
„Jeigu Europos Komisija, kuri prieš „Google“, kitas korporacijas imasi sprendimų, o šitas sprendimas padarytas, bet jokių sankcijų netaikoma, (...) tai tikėtis, kad Stokholmo arbitražas kiš pirštus į ugnį ir trauks karštus kaštonus... Byla sudėtinga, kaip sakė ministras Masiulis. Tai yra paprasčiausia – padalinti teisines išlaidas ir nepadaryti jokio sprendimo. Tiesą sakant, arbitražo sprendimas, sakyčiau, toks: „mes nežinome, ar pažeidimas buvo“, – teigė buvęs energetikos ministras.
