Šią savaitę ministras turėjo susitikimus su Baltarusijos delegacija. Jų metu buvo aptariama Astravo atominės elektrinės, kurią planuojama 2017-aisiais pastatyti 40-ies kilometrų nuo Vilniaus atstumu, situacija.
Kaip teigė aplinkos ministerijos atstovai, buvo gauta naujos informacijos. Tiesa, įspūdžio, kad Lietuvos ir Baltarusijos pozicijos suartėtų, tai nepaliko.
„Tarptautinėje praktikoje tokia situacija nėra priimtina. Kai šalis, statanti jėgainę, yra įvairių tarptautinių konvencijų susitarimų dalyvė, ji turi ganėtinai aiškiai apibrėžtas sąlygas, kurias turi įvykdyti. O jie (Baltarusija – aut. past.) elgiasi anais, senais metodais“, – sakė K. Trečiokas.
Pasak jo, baltarusiai pirma iškasė duobę, o po to pradėjo aiškinti, kodėl ji buvo iškasta.
Aplinkos ministras pasakojo, kad žodžiais Baltarusija pritaria, kad įvertinti poveikį aplinkai, tačiau tai daryti reikėjo prieš priimant sprendimą dėl statybos vietos ir aikštelės parinkimo.
„Tiesą sakant, aikštelė turėjo būti parengta po to, kai poveikis įvertintas keliose, ar net dešimtyje vietų. Dabar jie bando jau įvykusį faktą pririšti prie to, ką planuoja“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo ministras.
Paklaustas, ar įmanoma paveikti Baltarusiją, K. Trečiokas sakė, kad sunkiai, bet įmanoma. „Tai nėra vien tik Lietuvos rūpestis, ar vien Lietuvos jėgomis padaroma. Mes ieškome pritarimo, palaikymo iš kaimynų. Žinome, kad tai daro ir premjeras, ir Prezidentė. Tą darau ir aš, susitikdamas su Baltijos ministrais, Lenkijos ministru, Europos apsaugos komisaru. Tuos klausimus kėliau ir kelsiu“, – sakė K. Trečiokas.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus vietinei žiniasklaidai sakė: „ Baltarusija, kaip šalis, kuri labiausiai nukentėjo nuo Černobylio katastrofos, niekad nestatys nesaugios elektrinės. Mes nenorime daugiau turėti savo uždelsto veikimo atominės bombos, kuo mus kaltina Lietuvos politikai. Mes ne tokie, atleiskite, idiotai.“
Lietuvos poziciją jis apibūdino kaip baltarusiškos isterijos kurstymą.
K. Trečiokas į šį pareiškimą reagavo sakydamas, kad tokių žodžių vartoti nenorėtų. „Aš manau, kad niekas nelinkės pasidaryti parako statinės ir ant jos sėdėti. Tačiau politikai šiuo atveju turi tam tikrus rėmus, kuriuose turi kalbėti.
Aš būčiau labiau linkęs remtis mokslininkais, tarptautinėmis institucijomis. Jeigu jie, atlikę patikrinimą, pasakys, kad visos priemonės yra įgyvendinamos, gal tik reikia kažką pataisyti, vadinasi baltarusiai nedaro jokios nesąmonės“, – kalbėjo aplinkos ministras. Jis sakė, kad baltarusiai bando kaltinti Lietuvą, kad ši be reikalo jaudinasi. Tačiau, svarbu nepamiršti, kad tarptautinėje bendruomenėje yra priimta atsižvelgti į kaimynų interesus, nes jei toks objektas stovės, jis privalo būti saugus.
