Ministras pasėjo abejonių dėl Kauno elektrinės

Europos Komisija nenori finansuoti energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ ir Suomijos kapitalo bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planuojamos statyti kogeneracinės elektrinės Kaune.

Anot K.Trečioko, Briuselis nenori finansuoti Kaune planuojamos elektrinės.
Anot K.Trečioko, Briuselis nenori finansuoti Kaune planuojamos elektrinės.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 8, 2016, 6:24 AM, atnaujinta May 19, 2017, 1:38 PM

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teigimu, EK mano, jog Lietuvoje ir be šios elektrinės jau pakanka atliekų deginimo pajėgumų – viena tokia elektrinė jau veikia Klaipėdoje, dar vieną numatoma statyti Vilniuje: „Tas klausimas atidėtas ateičiai, šiuo metu kategoriškai jo nenorima svarstyti“.

EK teigia, kad Lietuva turėtų savomis lėšomis statyti šią elektrinę, tad reikės apsispręsti, ar jos apskritai reikia.

Ministro nuomone, „Lietuvos energijai“ pastačius atliekas deginsiančią kogeneracinę elektrinę Vilniuje, pajėgumų turėtų pakakti.

Ministras teigė kol kas negalintis atsakyti, ar Vyriausybei bus siūloma apskritai atsisakyti Kauno projekto, nes jį būtų galima įgyvendinti ateityje, jeigu paaiškėtų, kad atliekų yra daugiau, nei elektrinės pajėgia sudeginti.

Tuo metu „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas tvirtino, kad EK nėra pateikusi galutinio atsakymo dėl finansavimo, tad negalima teigti, jog projektui europinių lėšų nebus skiriama.

„Atsakymo dėl finansavimo nėra, diskutuojame su Europos Komisija, kalbamės apie tai, kokiems projektams turėtų būti skirtos lėšos. Tikimės sulaukti atsakymo rudenį“, – sakė D.Misiūnas.

Anot jo, padėtį sunkina tai, kad ES kol kas nėra apsisprendusi, kiek atliekų turi sugrįžti į ekonomiką. Bet D.Misiūnas teigė esąs įsitikinęs, kad Kauno projektas Lietuvai yra būtinas.

„Faktas, kad šitas projektas yra svarbus Lietuvai, nes 2020 metais susidursime su atliekų šalinimo problema, kuri gali grėsti finansinėmis sankcijomis“, – teigė D.Misiūnas.

Jis neprognozavo, ar projektas be EK paramos galėtų būti įgyvendinamas.

„Fortum Heat Lietuva“ vadovas Vitalijus Žuta tikino, kad galima išsiversti ir be pinigų iš Briuselio: „Projektą buvome pradėję vieni ir skaičiavome viską be jokios paramos. Tas projektas turi toliau judėti“. 

Jau turi leidimus

„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis anksčiau pasakojo, kad jėgainės statybos turėtų prasidėti šių metų antroje pusėje, jos statybai birželį gauti visi statybos leidimai.

Vyriausybė 2014 m. projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

24 megavatų (MW) elektros ir 70 MW šilumos gamybos galios jėgainės pajėgumai leistų panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų ir pagaminti apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šilumos bei apie 170 GWh elektros.

Į ją planuota investuoti iki 147 mln. eurų, iš jų iki 50 proc. tikėtasi gauti europinės paramos.

51 proc. jau įkurtos bendros įmonės Kauno kogeneracinės jėgainės valdo „Lietuvos energija“, o 49 proc. – „Fortum Heat Lietuva“.

Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 10,8 mln. eurų, o iki 2016 metų pabaigos jį numatoma dar didinti.

Kitai „Lietuvos energijos“ numatomai statyti kogeneracinei elektrinei Vilniuje EK iš Europos strateginių investicijų fondo skirs 190 mln. eurų finansavimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.