Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo
pirmasis pavaduotojas Aleksandras Lokšinas pareiškė, kad incidento
Astravo atominėje elektrinėje negalima vadinti reaktoriaus korpuso
kritimu, nes „korpuso judėjimo greitis neviršijo pėsčiojo
greičio“. Taip jis teigė „Rosatom“ interneto svetainėje
paskelbtame interviu.
„Tai vaikiški pasiteisinimai, kai 330 tonų svoris krenta net
iš 10 centimetrų aukščio, tai yra rimta“, – BNS pirmadienį
sakė K.Trečiokas.
„Rosatom“ pranešime teigiama, kad incidentas buvo
nufilmuotas, tačiau K.Trečiokas sako, jog medžiagos Aplinkos
ministerijai Baltarusija arba „Rosatom“ nepateikė.
„Pavadinčiau tai įprastiniu bendravimo būdu: neigti, o kai
nebegalima to padaryti, tai didelį (incidentą – BNS) vaizduoti
mažu, o mažą vaizduoti kaip nieką“, – tikino K.Trečiokas.
Anot A.Lokšino, naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją vienas iš
subrangovų vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimą nuo vienos atramos
ant kitos. Reaktoriaus korpusą buvo planuota perkelti maždaug 10
metrų atstumu, nekeičiant jo horizontalios padėties. Tačiau
tvirtinant pakabinamuosius įtaisus subrangovas nukrypo nuo nurodymų,
dėl to keliant krovinį jis pakrypo. Pranešime teigiama, kad buvo
tik apibraižyti reaktoriaus korpuso dažai.
Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos
diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje.
Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai
išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui
Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei,
informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo
sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos
pranešime.
Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų
komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų
rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta Astravo AE aikštelės
tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti
nepriklausomus tarptautinius ekspertus.
Tai jau ne pirmas pranešimas apie galimus incidentus statomoje
atominėje elektrinėje. Baltarusijos energetikos ministerija yra
patvirtinusi dar vieną incidentą – kad balandį buvo
„pažeistos prilaikančios konstrukcijos“. Minskas teigia, kad tai
buvo nereikšmingas defektas.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma
saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip
nepagrįstus.
Atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos
bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma
paleisti 2018 metų pabaigoje.