„Lenkijos pusė paaiškino, kad siūlomi pakeitimai yra
neišvengiami – priešingu atveju užbaigti dujotiekių jungtį
užtruktų dar ilgiau. Mat detalią analizę atlikęs Lenkijos
operatorius „Gaz-System“ išsiaiškino, kad netoli Varšuvos
esančios Rembelščyznoje kompresorių stoties plėtra daro didelį
poveikį aplinkosaugai bei padidina triukšmo lygį. Stotis yra šalia
gyvenamųjų vietovių, o greitų sprendimų sumažinti triukšmo
lygį nėra“, – pranešė Energetikos ministerija.
Lenkija negali, kaip planuota, tiesti dujotiekio iki
Rembelščyznos kompresorių stoties, nes būtų pažeisti
aplinkosaugos reikalavimai. Todėl ji ketina keisti dujotiekio trasą
ir ją tiesti iki kitos kompresorių stoties Holovčyce, netoli
Baltarusijos sienos. Pastaroji nuo Rembelščyznos nutolusi apie 150
kilometrų ir yra arčiau Lietuvos.
Lenkijos energetikos ministerija šią savaitę informavo Lietuvą
apie dujotiekio trasos keitimą. Anot Lietuvos ministerijos, tai
padidintų dujotiekio pajėgumą Lenkijos kryptimi, o projektas
kainuotų galbūt pigiau, bet darbai užtruktų ilgiau.
Projektą Lietuvoje įgyvendinančios „Amber Grid“ strateginio
planavimo viršininkas Danas Janulionis BNS sakė, kad kol kas turima
per mažai informacijos, kad būtų galima spręsti, kokius sprendimus
reikės priimti Lietuvoje.
„Mes užklausėme daugiau informacijos, nes kol kas iš to, kas
pateikta, dar nepakanka informacijos daryti sprendimus. (...) Iš to,
kas pateikta, tie pakeitimai įtakos neturės“, – BNS sakė
D.Janulionis.
R.Masiulis BNS teigia, kad vėluojant įgyvendinti projektą, tai
didelės įtakos Lietuvos dujų rinkai neturės.
„Labai stipriai paveikti neturėtų, reikia suprasti, kad tokio
dydžio projektai daromi su partneriais, ir natūralu, kad pas
partnerius gali iškilti sunkumų, tai jie sprendžia tą klausimą
kiek įmanoma greičiau“, – BNS telefonu iš Krynicos Lenkijoje
sakė R.Masiulis.
Antradienį vakare R.Masiulis Krynicoje susitiko su Lenkijos
kolega Krzysztofu Tchorzewskiu (Kšištofu Tchuževskiu), kuris
patvirtino, kad koreguojamas GIPL projektas išlieka prioritetu ir bus
įgyvendintas.
„Ministras patvirtino, kad projektas yra prioritetinis jiems ir
tiek mes, tiek jie skubėsime kuo greičiau viską atlikti“, – BNS
tikino R.Masiulis.
Anot jo, projektas gali atpigti, nes Lenkijoje dujų jungtis
turėtų sutrumpėti.
„Projektas vietoj 2019 metų galėtų būti įgyvendintas 2020
arba 2021 metais ir gali būti, kad projektas atpigs. Atpigtų, nes
jie numato pakeisti dujų trasą Lenkijoje, ji būtų trumpesnė“, –
teigė ministras.
Anot jo, jeigu projektas Lenkijoje atpigtų, galėtų sumažėti
ir Lietuvos išlaidos, mat dalį GIPL išlaidų Lenkijai kompensuoja
Lietuva.
Lietuvos energetikos ministerija nurodo, kad siūloma nestatyti
naujos kompresorių stoties – būtų panaudoti jau esami pajėgumai.
Dujotiekis būtų tiesiamas nuo Holovčyco kompresorių stoties iki
Lietuvos-Lenkijos sienos. Dujotiekių sujungimo taškas ties
valstybių siena išliktų nepasikeitęs, jokių pakeitimų nebūtų
ir Lietuvos pusėje.
Turėtų padidėti ir dujotiekio pralaidumas Lenkijos kryptimi.
Tuo tarpu kiti techniniai parametrai nesikeistų.
Anot ministerijos, Lietuvoje GIPL projektą įgyvendinanti
bendrovė „Amber Grid“ visus darbus atlieka pagal numatytą
grafiką.
Bendra GIPL projekto vertė – 558 mln. eurų, dujotiekio ilgis –
522 km. Iš jų 165 km – Lietuvos teritorijoje. Investicijos į
GIPL projektą Lietuvos teritorijoje sieks iš viso 136 mln. eurų.
Pagal pernai spalį tarp „Amber Grid“, „Gaz-System“ ir ES
Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros pasirašytą sutartį,
GIPL projektui skirta iki 295,4 mln. eurų ES parama. „Amber Grid“
skirta iki 55 mln. eurų parama.