„Atseit, tokia avarija iš viso neįmanoma, bet kuomet pradedi
diskutuoti, kad tokia avarijos galimybė nėra lygi nuliui,
pripažįstama, kad nėra nulis, yra labai arti nulio. Bet Fukušimos
atveju niekas nesitikėjo cunamio bangos. Tai iš tiesų mes norime,
kad jie skaičiuotų tas rizikas pačiam blogiausiam scenarijui, o jie
sako, kad ne – taip negali būti, pas mus daug apsauginių sistemų ir
mes neskaičiuojame“, – BNS sakė Aplinkos ministerijos Taršos
prevencijos departamento direktorius.
Pasak jo, Baltarusijos ekspertai nenori nagrinėti sunkių
avarijų galimybių Astravo AE. Jo teigimu, Minske dvi dienas
vykusiuose pokalbiuose dėl Astravo AE saugumo progreso beveik
nepasiekta, išskyrus tai, jog iki šių metų gruodžio galima
tikėtis elektrinės streso testų bei „Tatenos“ misijos.
„Progresas yra tik toks, kad statybos progresuoja, kitas dalykas
– pagaliau lyg ir atsiranda datos dėl streso testų ir „Tatenos“
misijos, nes anksčiau datų nenorėjo sakyti – dabar sako, kad lyg ir
viskas bus iki gruodžio mėnesio. Tai progresas toks, kad per 3 metus
pasikviečia „Tatenos“ misiją ir per 5 metus sugebėjo ar
sugebės suorganizuoti streso testus“, – teigė V.Auglys.
Jis dar kartą pakartojo, jog su baltarusiais labai sunku
bendrauti – jie nori dialogo, bet patys nieko nedaro: „Elementarus
pavyzdys – birželį pristatė mums prezentacijas, bet jų mums
negalėjo palikti įvertinti – parodė ir išsivežė. Jie bijo, kad
mes, prašydami tos informacijos, netraktuotume, kad tai yra nauja
informacija“.
Lietuva yra aštriausia Baltarusijos, statančios atominę
jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos teigimu,
Baltarusija neužtikrina projekto saugumo. Minskas atmeta Lietuvos
priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins
aukščiausius saugumo standartus.
Astravo atominės jėgainės statybose nuolat įvyksta didesnių
ar mažesnių incidentų. Liepą atliekant bandymus, krito reaktoriaus
korpusas, o rugpjūčio pabaigoje jėgainės statybvietėje žuvo
žmogus.
Birželį Lietuvos Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos
Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį
2018 metais, kai planuojama pastatyti pirmąjį bloką, jos gaminamos
elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus
ribojamas per elektros biržą.