Europos audito rūmai vakar paskelbė grėsmingą išvadą: Ignalinos AE (taip pat elektrinių Slovakijoje ir Belgijoje) uždarymo projektai smarkiai vėluoja, o jų finansavimas nėra efektyvus.
Todėl auditoriai siūlo nuo 2020 metų nebetęsti specialių šių trijų jėgainių uždarymo finansavimo programų.
Jų uždarymas galėtų būti finansuojamas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, tačiau šalys turėtų įsipareigoti griežtai laikytis konkrečių projektų terminų ir pačios finansuoti dalį darbų.
Trūksta milijardų eurų
„Esu susirūpinęs, kad pagrindinių branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimas vėlavo, kad vis dar yra finansavimo trūkumų ir kad nepasiekta pakankama pažanga galutinai šalinant didelio radioaktyvumo atliekas“, – pareiškė Europos audito rūmų narys Philas Wynnas Owenas.
Apskaičiuota, kad Ignalinos AE uždaryti trūksta dar 1,56 mlrd. eurų, o Kozlodujaus (Bulgarijoje) ir Jaslovske Bohunicės (Slovakijoje) AE – atitinkamai 28 mln. ir 92 mln. eurų.
Pasak auditorių, visų trijų jėgainių uždarymo išlaidos sieks ne mažiau kaip 5,7 mlrd. eurų, o įtraukus didelio radioaktyvumo atliekų galutinį šalinimą – dukart tiek.
Auditoriai sutiko, kad visos trys valstybės sukūrė laikiną atliekų tvarkymo infrastruktūrą, tačiau daugelio projektų, ypač Ignalinos AE, įgyvendinimas vėlavo.
Galutinė jos uždarymo data, palyginti su nustatyta 2011-aisiais, buvo nukelta net 9 metams – iki 2038-ųjų.
Kartūs akademiko žodžiai
Lietuva anksčiau kelerius metus ginčijosi su pagrindiniu projektų rangovu – Rusijos kapitalo Vokietijos įmonių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumu, kuris pagamino nekokybiškus panaudoto branduolinio kuro konteinerius.
Be to, rangovai reikalavo primokėti už kai kuriuos pabrangusius darbus, kurie esą vėlavo dėl Lietuvos kaltės.
Lietuvos mokslų akademijos narys, žinomas energetikos ekspertas profesorius Jurgis Vilemas, vertindamas IAE uždarymo procesą, nebuvo linkęs atsargiai rinkti žodžių.
„Anksčiau viskas vyko pagal grafiką – darbus finansuojantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas IAE visuomet pristatydavo kaip pavyzdį.
Tačiau valdant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, kai buvo įsteigta Energetikos ministerija ir jai vadovauti pradėjo Arvydas Sekmokas, viskas buvo sugriauta.
Išvaikyti specialistai ir jų vietoje pasodinti kiti, išpūstas konfliktas su „Nukem“, nutraukta krūva projektų.
Dėl to nuomonė apie mus tarptautiniu lygiu smarkiai pasikeitė“, – aiškino akademikas.
Čiaupą vargu ar užsuktų
Tiesa, energetikos ekspertas abejojo, ar ES išvis išdrįstų po 2020 metų nutraukti IAE finansavimą.
„Valdžios bei nuomonės keičiasi ir pas mus, ir Briuselyje.
Greičiausiai tokią auditorių išvadą galime suprasti kaip raginimą pasitempti“, – svarstė J.Vilemas.
Pasak energetikos ministro Roko Masiulio, šiuo metu yra užtikrintas finansavimas iki 2020 metų, tačiau lėšų poreikis išliks ir vėliau, nes vienai Lietuvai uždarymo našta būtų per sunki.
„Todėl jau kuris laikas vyksta pokalbiai su EK dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo po 2020-ųjų“, – tvirtino ministras.
IAE bei Bulgarijos ir Slovakijos elektrinių uždarymo programa finansuojama iš ES paramos lėšų, Tarptautinio rėmimo ir Ignalinos AE fondų, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių.
Anot BNS, iki 2020 metų bendra ES parama sieks 3,8 mlrd. eurų, Lietuvai teks didžiausia jos dalis.
Vieną objektą baigė, dėl kito prireikė teismo
Vakar oficialiai pripažinta tinkama naudoti IAE laikinoji branduolinio kuro saugykla. Jos statyba vėlavo daugiau nei 5 metus ir kainavo kone 200 mln. eurų.
Tuo metu dėl kitų objektų tenka ir bylinėtis. Pati IAE dar pavasarį iš branduolinių atliekų laidojimo modulių statybos konkurso nusprendė pašalinti Prancūzijos statybos milžinės „Eurovia“ antrinę įmonę „Eurovia Lietuva“, kuri buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį su įmonėmis „Ekabana“ ir „Vilstata“.
Priežastis – „Vilstatos“ skolos „Sodrai“. Tačiau tik užvakar Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kurioje nurodyta, kad IAE pasielgė neteisėtai, pernelyg atidžiai tikrinusi tik vieną pretendentą.
Konkursas turės būti tęsiamas, nors sugaišta keletas mėnesių. Savo ruožtu IAE ir kaip trečiasis asmuo byloje dalyvavusi koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“, kuri taip pat yra tarp pretendentų statyti modulius, turės atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
