„Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai
vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau. Ši jėgainė padės
išspręsti tris problemas: pirma – atliekų tvarkymą, antra –
generuos šilumos mažesnę kainą ir trečia – pagaminsime
lietuviškos elektros energijos“, – spaudos konferencijoje prieš
sutarčių pasirašymą sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius
Misiūnas.
Anot jo, naujoji jėgainė šilumą turėtų gaminti 2018-2019
metų šildymo sezono pradžioje.
Premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, jog tai vienas
svarbiausių Lietuvos energetikos projektų.
„Projekto kelias buvo sunkus ir buvo daug kliūčių, kad jis
būtų gyvybingas. Buvo daug ginčų ir diskusijų. (...) Elektros
energijos čia bus pagaminta 25 proc. visos Lietuvoje pagaminamos
elektros ir apie 50 proc. Vilniui reikalingos šilumos. Svarbu, kad
naudosime biokurą ir deginsime atliekas. Makroekonominiu lygiu šis
projektas Lietuvai yra labai svarbus“, – tvirtino premjeras.
D,Misiūnas po sutarčių pasirašymo teigė, kad jėgainės
statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje.
„Jau kai kas yra padaryta – yra išvalytas sklypas, kai kurie
čia buvę pastatai nugriauti, kai kurios komunikacijos iškeltos.
Statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje, o 2018
metų pabaigoje turėtų būti patiekta pirmoji energija. Tai
nereiškia, kad bus užbaigtas projektas. Mes jau tieksime energiją,
o dar reikės kelių mėnesių visam projekto užbaigimui“, – BNS
sakė D.Misiūnas.
Jo teigimu, nepaisanti to, kad projekto finansavimas yra
užtikrintas, „Lietuvos energija“ vėliau ketina toliau ieškoti
partnerio – finansinio investuotojo.
„Partneris nusipirktų akcijų iki 49 proc. Tiesiog nuo pat
pradžių mes buvome nusprendę, kad tai bus projektas su privačiu
partneriu ir laikomės savo plano“, – kalbėjo D.Misiūnas.
Projektui 150 mln. eurų paramą neseniai suteik Europos Komisija
(EK), o Europos investicijų bankas (EIB) statyboms suteiks 190 mln.
eurų paskolą – ji bus skirta iš Europos strateginių investicijų
fondo (ESIF), dar vadinamo Junkerio planu. Dar apie 10 proc. lėšų
jegainei skirs pati „Lietuvos energija“.
Tokios pat jėgainės Kaune projektas įgyvendinamas kartu su
Suomijos koncerno „Fortum“ antrine įmone „Fortum Heat
Lietuva“.
Vilniaus jėgainės komunalinių atliekų deginimo dalį ir
bendras inžinerines sistemas už 178,29 mln. eurų įrengs Vokietijos
koncernas „Steinmuller Babcock Environment“ kartu su didžiausia
Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupe
„Budimex“ ir Lietuvos dujotiekių statybos bendrove „Kauno
dujotiekio statyba“, o Lenkijos energetikos objektų statytoja
„Rafako“ už 149,65 mln. įrengs biokuro deginimo įrenginius ir
tiekimo infrastruktūrą.
Jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras.
Pirmojo įrenginio elektros gamybos galia sieks 18 megavatų (MW), o
šilumos – 53 MW, antrojo – atitinkamai 70 MW ir 174 MW.