„Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau. Ši jėgainė padės išspręsti tris problemas: pirma – atliekų tvarkymą, antra – generuos šilumos mažesnę kainą ir trečia – pagaminsime lietuviškos elektros energijos“, – spaudos konferencijoje prieš sutarčių pasirašymą sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
Anot jo, naujoji jėgainė šilumą turėtų gaminti 2018-2019 metų šildymo sezono pradžioje.
Premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, jog tai vienas svarbiausių Lietuvos energetikos projektų.
„Projekto kelias buvo sunkus ir buvo daug kliūčių, kad jis būtų gyvybingas. Buvo daug ginčų ir diskusijų. (...) Elektros energijos čia bus pagaminta 25 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros ir apie 50 proc. Vilniui reikalingos šilumos. Svarbu, kad naudosime biokurą ir deginsime atliekas. Makroekonominiu lygiu šis projektas Lietuvai yra labai svarbus“, – tvirtino premjeras.
D,Misiūnas po sutarčių pasirašymo teigė, kad jėgainės statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje.
„Jau kai kas yra padaryta – yra išvalytas sklypas, kai kurie čia buvę pastatai nugriauti, kai kurios komunikacijos iškeltos. Statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje, o 2018 metų pabaigoje turėtų būti patiekta pirmoji energija. Tai nereiškia, kad bus užbaigtas projektas. Mes jau tieksime energiją, o dar reikės kelių mėnesių visam projekto užbaigimui“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Jo teigimu, nepaisanti to, kad projekto finansavimas yra užtikrintas, „Lietuvos energija“ vėliau ketina toliau ieškoti partnerio – finansinio investuotojo.
„Partneris nusipirktų akcijų iki 49 proc. Tiesiog nuo pat pradžių mes buvome nusprendę, kad tai bus projektas su privačiu partneriu ir laikomės savo plano“, – kalbėjo D.Misiūnas.
Projektui 150 mln. eurų paramą neseniai suteik Europos Komisija (EK), o Europos investicijų bankas (EIB) statyboms suteiks 190 mln. eurų paskolą – ji bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Junkerio planu. Dar apie 10 proc. lėšų jegainei skirs pati „Lietuvos energija“.
Tokios pat jėgainės Kaune projektas įgyvendinamas kartu su Suomijos koncerno „Fortum“ antrine įmone „Fortum Heat Lietuva“.
Vilniaus jėgainės komunalinių atliekų deginimo dalį ir bendras inžinerines sistemas už 178,29 mln. eurų įrengs Vokietijos koncernas „Steinmuller Babcock Environment“ kartu su didžiausia Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupe „Budimex“ ir Lietuvos dujotiekių statybos bendrove „Kauno dujotiekio statyba“, o Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ už 149,65 mln. įrengs biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą.
Jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras. Pirmojo įrenginio elektros gamybos galia sieks 18 megavatų (MW), o šilumos – 53 MW, antrojo – atitinkamai 70 MW ir 174 MW.
