Galės atsisakyti biokuro
„Aplinkos apsaugos agentūra mums suteikė teisę gaminant šilumą ir elektrą kasmet sudeginti 255 tūkst. tonų rūšiuotų atliekų. Tai reiškia, kad naudosime mažiau arba, jei atliekos bus kaloringesnė, išvis nebenaudosime biokuro“, – naujuoju potvarkiu džiaugėsi „Fortum Klaipėda“ direktorius Tomas Eikinas.
Nuo šiol „Fortum Klaipėda“ galės naudoti 127,5 tūkst. tonų (8 MJ/kg kaloringumo) nepavojingų komunalinių ir gamybos atliekų po antrinio rūšiavimo ir 127,5 tūkst. tonų (10 MJ/kg kaloringumo) kietojo atgautojo kuro. Numatomas bendras visų jėgainės degalų (255 tūkst. tonų) vidutinis kaloringumas – iki 9 MJ/kg.
Anksčiau „Fortum“ įmonė Klaipėdoje galėjo deginti 255 tūkst. tonų atliekų per metus su tam tikromis išlygomis – į pakurą patekdavo 180 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) nepavojingų šiukšlių po antrinio rūšiavimo ir apie 75 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) biokuro.
Nuo 2013 metų veikiančios vienintelės Lietuvoje šiukšles deginančios įmonės galimybes anksčiau varžė objektyvios aplinkybės – Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC) tiesiog nesukaupdavo viso jai reikiamų atliekų kiekio, o vežti šiukšles kitų šalies regionų į pajūrį buvo draudžiama.
Atliekos – iš visos Lietuvos
KRATC buvo vienintelis „Fortum Klaipėda“ tiekėjas, todėl įmonė prisidurdavo pirkdama brangesnį nei komunalinės ir gamybos atliekos biokurą. Situacija pasikeitė, kai termofikacinei elektrinei buvo leista deginti ir iš kitų Lietuvos regionų atgabentas rūšiuotas šiukšles.
Dabar „Fortum“ įmonei atliekas iš visos Lietuvos tiekia septyni pagrindiniai tiekėjai: KRATC, Kauno ir Alytaus regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Tiekimo sutartys taip pat pasirašytos ir su privačiomis įmonėmis „Ecoservice“, „Ekobazė“, „Virginijus ir Ko“, „Raguvilė“.
„Fortum Klaipėda“ elektrinės pakuroje kasdien pleška minkšto ir kieto plastiko gaminiai, popierius, kartonas, servetėlės, sauskelnės, mediena, oda, guma, audiniai, kitokios atliekos, kurias anksčiau tekdavo laidoti regioniniuose sąvartynuose. Kompiuterių valdoma jėgainė dirba nepertraukiamu režimu.
Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras kaip ir anksčiau yra didžiausias „Fortum“ elektrinės verslo partneris – perduoda jai 40 proc. deginamų šiukšlių. „Ecoservice“ indėlis sudaro 23 proc., Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras tiekia 11 proc. visų atliekų.
Gamina šilumą ir elektrą
Užpernai „Klaipėda Fortum“ sudegino 278 tūkst. tonų žaliavų (142 tūkst. tonų šiukšlių ir 136 tūkst. tonų biokuro). Panaši apyvarta buvo ir pernai, tačiau biokuras sudarė 99 tūkst. tonų visų deginamų atliekų. Šiemet sudeginta 197 tūkst. tonų rūšiuotų šiukšlių ir 14 tūkst. tonų biokuro.
Atliekų tvarkytojai už kiekvieną sudegintų šiukšlių toną „Fortum“ elektrinei su pridėtinės vertės mokesčiais moka apie 26, 6 euro, o biokurą perka savo lėšomis ir rinkos kainomis.
Pagamintą šilumą „Fortum“ įmonė tiekia uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamai „Klaipėdos energijai“, kuri yra termofikacinės elektrinės akcininkė. Elektros energija perduoda į bendrą elektros sistemą.
Užpernai „Klaipėdos energijai“ parduota 355 Gwh šilumos ir 130 GWh elektros energijos. Pernai – 416 GWh šilumos ir 143 GWh elektros. Šiemet šilumos pardavimai siekia 275 GWh, o elektros energijos – 115 GWh.
„Šiukšlės virsta šiluma ir elektra. Tokia atliekų panaudojimo technologija – geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys. Kai atliekos nekraunamos į sąvartynus, gyvename švariau. Mūsų tikslas – būti švarios energijos lyderiais“, – ambicingus „Fortum“ tikslus Lietuvoje deklaruoja T.Eikinas.
Jis pažymėjo, kad „Fortum Klaipėda“ parduodama energija kuria konkurencinę aplinką, įtakoja palankesnes kainas rinkoje: „Todėl klaipėdiečiai už šilumą moka pigiau nei kitų Lietuvos didmiesčių gyventojai.
Pernai kilovatvalandė šilumos brangiausiai kainavo Vilniuje – 5,58 cento. Kaune vartotojai mokėjo 5,99 cento, o Klaipėdoje – 4 centus už kWh.
Šiemet centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dėl įvairių aplinkybių Klaipėdoje šoktelėjo iki 4,49 cento už kWh, o kituose didmiesčiuose šiek tiek sumažėjo – Vilniuje mokama 5,5, Kaune – 4,52 cento už kilovatvalandę.
Jaudina ne pelenai, o šlakas
„Fortum“ veiklą stebintys aplinkosaugininkai šiukšlių degintojams jokių priekaištų nereiškia – nuo technologinių parametrų nenukrypsta, taršos normas viršijančių dioksinų ir furanų emisijų neužfiksuota.
Tiesa, pakūroje susikaupia kenksmingų atliekų – lakiųjų pelenų. Bet ir dėl jų kol kas jokių problemų nėra. Pelenai supilami į hermetiškas saugyklas, paskui perdedami į didmaišius ir laivais plukdomi iš Klaipėdos.
Lakiosios Fortum“ atliekos laidojamos vienoje Norvegijos saloje įrengtame kenksmingų atliekų sąvartyne.
Nebus problemų ir tuomet, kai elektrinė veiks projektiniu pajėgumu ir kasmet susikaups apie 6000 tonų pelenų – jiems išplukdyti užteks trijų laivo reisų“, – patikino T. Eikinas.
„Fortum“ specialistus labiau ne pelenai, o jaudina šlakai, sudarantys apie 20 proc. visų degimo produktų.C sąvartyną. Už toną į sąvartyną išgabento šlako šiukšlių degintojai moka brangau nei už priimtas atliekas.
Kitose Europos sąjungos šalyse apvalytas nuo sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų medžiagų šlakas naudojamas tiesiant greitkelius, statant pramonės obektus, iš jų gaminamos šaligatvių trinkelės.
Viską žino, bet nieko nedaro
KRATC aikštelėse per trejus metus susikaupė jau apie 160 tūkst. tonų „Fortum“ šlakų. Jų kalnai didės, kai elektrinė veiks projektiniu pajėgumu. Tuomet sąvartyne kasmet nuguls apie 60 tūkst. tonų degimo produktų.
Susitelkę KRATC ir „Fortum“ specialistai parengė šlako panaudojimo galimybių studiją, bet to neužtenka. Gamybai tinkančias atliekas privalo įvertinti Aplinkos apsaugos agentūra, reikia sukurti teisinius aktus.
„Prašėme įvertinti studiją, bet atsakymo nesulaukėme. Lietuvoje šlakus galima tik laidoti sąvartynuose“, – pasakojo KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.
Absurdiška situacija, kai sąvartynus užgriozdinusiu šlaku negalima iškloti kelių, netgi eksportuoti į užsienio šalis kaip naudingos žaliavos, gerai žinoma Aplinkos ministrui Rimantui Trečiokui, bet ir jis piršto nepajudino, kad problema būtų išspręsta.
Klaipėdiečiai nesitiki, kad K.Trečiokas ir kiti senosios vyriausybės ministrai griebsis energingų veiksmų. Jeigu ši problema nesudomins ir naujosios vyriausybės, „Fortus“ šlako kalnai toliau kils viršų.
Nustatė sąvartynų mokestį
Rasta šokia tokia išeitis – šlakų frakcijomis tvirtinami sąvartynų šlaitai, grindžiami keliukai. Įdomu, kaip pasiteisintų KRATC specialistai, jeigu aplinkosaugininkai juos imtų kaltinti dėl savavališko tokių atliekų naudojimą?
R.Šličienė, regis, jau pasirengusi gintis nuo atakų: „Juk mes nieko bloga nedarome. Darbuojamės pagal galiojančius įstatymus – degimo produktus naudojame savoms reikmėms, už sąvartyno tvoros jie neiškeliauja“.
Lietuvoje kasmet susikaupia apie 700-800 tūkst. tonų buitinių ir gamybos atliekų. Norint jas visas paversti šlakais ir pelenais, reikėtų dar dviejų tokio pajėgumo jėgainių kaip „Fortum“ elektrinė Klaipėdoje.
Pagal sąvartynuose laidojamų atliekų kiekį Lietuva šiuo metu pirmauja Europos Sąjungoje. Kai Klaipėdoje dar nebuvo „Fortum“ elektrinės, į sąvartynus nuguldavo apie 94 proc. visų šalyje surenkamų atliekų.
ES šalių vidurkis – 38 proc. deginamų atliekų. Toliausiai pažengę švedai degina beveik pusę surenkamų šiukšlių, 36 proc. – apdoroja, o 14 proc. – kompostuoja. Šiukšles kaip geriausią žaliavą pigesnei energijai gaminti skandinavai laivais atsiplukdo iš Viduržemio jūros ir kitų šiltesnio klimato šalių.
Nauja ES direktyva nuo 2020 metų visoms bendrijos šalims bus nustatytas privalomas aplinkos taršos mokestis – už kiekvieną į sąvartyną išvežtų šiukšlių toną reikės mokėti 44,8 euro.
